Būdvardžių galūnės paprastais atvejais (vardininkas ir kaltininkas su nurodomuoju ir nenurodomuoju straipsniais) - vokiečių Grammar

Būdvardžių galūnės vokiečių kalboje: vardininkas ir kaltininkas su nurodomuoju ir nenurodomuoju straipsniais

Kas tai yra ir kodėl svarbu?

Būdvardžių galūnės (Adjektivendungen) — tai galūnės, kurias gauna būdvardis, kai jis stovi prieš daiktavardį (tai vadinama attributive naudojimu). Vokiečių kalboje būdvardis turi galūnę, kad parodytų daiktavardžio lytį (m / f / n), skaičių (vns./dgs.) ir linksnį (pvz., vardininkas — Nominativ, kaltininkas — Akkusativ). Tačiau galūnės priklauso ne tik nuo daiktavardžio: svarbu, kokio tipo žodis stovi prieš daiktavardį — nurodomasis straipsnis (der/die/das), nenurodomasis (ein/eine) ar visai nėra straipsnio.

Svarbu atskirti attributive būdvardžius (stovi prieš daiktavardį) nuo predicative: predicative būdvardžiai yra po būdvardžio veiksmažodžio (pvz., Das Haus ist groß) ir neturi tokių galūnių.

Kada vartojame vardininką (Nominativ) ir kaltininką (Akkusativ)?

Vardininkas (Nominativ) atsako į klausimą kas? kas daro? Jis reiškia sakinio subjektą: Der Mann liest. (Vyras skaito.)
Kaltininkas (Akkusativ) atsako į klausimą ką? ką veikia? Jis dažniausiai žymi tiesioginį objektą: Ich sehe den Mann. (Aš matau vyrą.)

Kaip pasirinkti galūnę — žingsnis po žingsnio

1. Nustatykite linksnį: ar sakinys reikalauja vardininko (subjektas) ar kaltininko (tiesioginis objektas). 2. Nustatykite lytį (maskulinas/femininus/neutrum) ir skaičių (vienaskaita/daugiskaita). 3. Pažiūrėkite, koks žodis stovi prieš būdvardį: der/die/das (nurodomasis) ar ein/eine (nenurodomasis) — tai lemia, ar galūnė bus silpna (po nurodomojo) ar mišri (po nenurodomojo). 4. Pritaikykite taisyklę (žemiau pateikta) ir patikrinkite: der/die/das dažnai rodo reikiamą informaciją, todėl būdvardis turi mažiau informacijos (silpna linksniuotė); ein neturi visų galūnių, todėl būdvardis dažniau turi aiškiai parodyti gimį/linksnį (mišri linksniuotė).

Silpnoji linksniuotė: po nurodomojo straipsnio (der / die / das / die)

Nominativ (vardininkas)

Vyr. (mask.): der gute Mann — „der“ rodo, kad tai vyr. vardininkas; būdvardis gauna -e.

Pavyzdžiai:

Der gute Mann liest die Zeitung. (Geras vyras skaito laikraštį.)
Der alte Hund schläft. (Senas šuo miega.)
Mot. (fem.): die gute Frau — būdvardis -e.

Pavyzdžiai:

Die gute Frau arbeitet. (Gera moteris dirba.)
Die junge Lehrerin kommt. (Jauna mokytoja ateina.)
Neut.: das gute Kind — būdvardis -e.

Pavyzdžiai:

Das gute Kind spielt. (Gerai elgiamasis vaikas žaidžia.)
Das kleine Haus steht hier. (Mažas namas stovi čia.)
Daugiskaita: die guten Kinder — daugiskaita visada -en po nurodomojo.

Pavyzdžiai:

Die guten Bücher liegen auf dem Tisch. (Geros knygos guli ant stalo.)

Akkusativ (kaltininkas)
- Vyr. (mask.): den guten Mann — čia būdvardis gauna -en (vyr. akuzatyvas oponuoja nom.)
Pavyzdžiai:
- Ich sehe den guten Mann. (Aš matau gerą vyrą.)
- Er ruft den neuen Kollegen. (Jis šaukia naują kolegą.)
- Mot. (fem.): die gute Frau — moteriška akuzatyvo forma sutampa su vardininku, todėl -e.
Pavyzdžiai:
- Wir suchen die gute Frau. (Mes ieškome geros moters.)
- Neut.: das gute Kind — akuzatyvas sutampa su vardininku, todėl -e.
Pavyzdžiai:
- Sie liebt das gute Kind. (Ji myli gerą vaiką.)
- Daugiskaita: die guten Kinder — daugiskaita akuzatyve taip pat -en.
Pavyzdžiai:
- Ich habe die guten Bücher gekauft. (Aš nusipirkau geras knygas.)

Pastaba: silpnosios linksniuotės taisyklė trumpai: po nurodomojo straipsnio dauguma būdvardžių vienaskaitoje turi -e (išskyrus vyr. akuzatyvą — -en), o daugiskaitoje — visada -en.

Mišrioji linksniuotė: po nenurodomojo straipsnio (ein / eine / ein)

Po nenurodomojo straipsnio (ein/eine/ein) arba turinčių panašų elgesį žodžių (mein, kein, dein ir pan.) dalis informacijos apie lytį/linksnį nėra pateikta artikulyje, todėl būdvardis įgauna aiškesnę galūnę.

Nominativ (vardininkas)
- Vyr. (mask.): ein guter Mann — būdvardis -er.
Pavyzdžiai:
- Ein guter Mann hilft oft. (Geras vyras dažnai padeda.)
- Ein junger Student lernt viel. (Jaunas studentas daug mokosi.)
- Mot. (fem.): eine gute Frau — -e.
Pavyzdžiai:
- Eine gute Frau kocht gut. (Gera moteris gerai gamina.)
- Eine nette Kollegin hat angerufen. (Maloni kolegė paskambino.)
- Neut.: ein gutes Kind — -es.
Pavyzdžiai:
- Ein gutes Kind hört zu. (Geras vaikas klausosi.)
- Ein kleines Haus steht am See. (Mažas namas stovi prie ežero.)
- Daugiskaita: nėra įprasto ein (nenustatomas vienaskaitos ekvivalentas), dažnai vartojame keine / meine / deine ir pan.; būdvardžiai šiuo atveju dažniausiai -en.
Pavyzdžiai:
- Ich habe keine guten Bücher. (Aš neturiu gerų knygų.)
- Meine neuen Freunde sind freundlich. (Mano nauji draugai yra draugiški.)

Akkusativ (kaltininkas)
- Vyr. (mask.): einen guten Mann — būdvardis -en (kaip ir silpnoje linksniuotėje akuzatyvas vyr.)
Pavyzdžiai:
- Ich kenne einen guten Mann. (Aš pažįstu gerą vyrą.)
- Sie hat einen netten Hund gesehen. (Ji matė mielą šunį.)
- Mot. (fem.): eine gute Frau — -e (vokiečių fem. akuzatyvas sutampa su vardininku)
Pavyzdžiai:
- Er trifft eine gute Frau. (Jis sutinka gerą moterį.)
- Neut.: ein gutes Kind — -es
Pavyzdžiai:
- Wir sehen ein gutes Kind auf dem Spielplatz. (Matome gerą vaiką žaidimų aikštelėje.)
- Daugiskaita: keine guten Freunde / meine guten Freunde — dažniausiai -en
Pavyzdžiai:
- Er hat keine guten Freunde. (Jis neturi gerų draugų.)
- Ich besuche meine neuen Kollegen. (Aš aplankau savo naujus kolegas.)

Santrauka mišrios linksniuotės: nominatyve vienaskaita: -er / -e / -es ; akuzatyve: -en / -e / -es ; daugiskaita paprastai -en.

Keletas praktinių pavyzdžių vienoje vietoje (greitas užsirašinėjimas)

Po nurodomojo:
Nominativ: der gute Mann, die gute Frau, das gute Kind, die guten Bücher

(Der gute Mann lacht. / Die gute Frau spricht. / Das gute Kind schläft. / Die guten Bücher sind neu.)

Akkusativ: den guten Mann, die gute Frau, das gute Kind, die guten Bücher

(Ich sehe den guten Mann. / Wir suchen die gute Frau. / Sie hat das gute Kind gesehen.)

- Po nenurodomojo:
- Nominativ: ein guter Mann, eine gute Frau, ein gutes Kind, (— / keine guten Bücher)
(Ein guter Mann hilft. / Eine gute Frau antwortet. / Ein gutes Kind schläft.)
- Akkusativ: einen guten Mann, eine gute Frau, ein gutes Kind, (keine guten Bücher)
(Ich habe einen guten Mann getroffen. / Er kennt eine gute Frau.)

Dažniausios klaidos (ką vengti)

Neteisingas vyr. akuzatyvo galūnės pasirinkimas:
Klaida: Ich sehe den gute Mann. (neteisinga)

Tiesa: Ich sehe den guten Mann. (teisinga) Paaiškinimas: po der → den (akuzatyvas) būdvardis turi -en.

- Sumaišyti ein / eine ir daiktavardžio lytį:
- Klaida: Ich habe eine neues Auto. (neteisinga)
Tiesa: Ich habe ein neues Auto. (teisinga)
Paaiškinimas: Auto yra neutrum (das Auto), todėl nenurodomasis = ein + būdvardis -es.

- Pamiršti, kad predicative būdvardis neturi būdvardžio galūnės:
- Klaida: Das Buch ist interessante. (neteisinga)
Tiesa: Das Buch ist interessant. (teisinga)
Paaiškinimas: po sein/werden/etc. — predicative būdvardis lieka nekaitomas.

- Netinkamas daugiskaitos naudojimas su ein:
- Klaida: Ich habe ein guten Bücher. (neteisinga)
Tiesa: Ich habe gute Bücher. arba Ich habe keine guten Bücher. (teisinga)
Paaiškinimas: ein neturi daugiskaitos formos; naudokite be artikulio arba kein/meine ir pan.

Kiti naudingi pastebėjimai

Daugelis determinatorių (dieser, jener, jeder, welcher, mancher) elgiasi panašiai kaip nurodomasis straipsnis: po jais būdvardis dažniausiai gauna silpnąją galūnę. Pvz., dieser gute Mann, jeder gute Schüler.
Turėkite omenyje, kad possessyvai (mein, dein, unser ir kt.) elgiasi panašiai kaip ein: Mein neuer Freund (vardininkas), Ich sehe meinen neuen Freund (kaltininkas).
Jei norite pabrėžti daiktavardį be artikulio, tuomet naudojama stiprioji linksniuotė (čia aptarta minimaliu mastu), pvz., guter Wein (bet tai sudėtingesnė tema — čia svarbiausia silpna ir mišri).

Trumpa atmintinė (pagrindinės galūnės)

Po nurodomojo (der/die/das/die):
Nominativ: m. -e, f. -e, n. -e, pl. -en
Akkusativ: m. -en, f. -e, n. -e, pl. -en

- Po nenurodomojo (ein/eine/ein) arba possessyvų (mein, dein...):
- Nominativ: m. -er, f. -e, n. -es, pl. -en (jei yra determiner, pvz., keine/meine)
- Akkusativ: m. -en, f. -e, n. -es, pl. -en

Santrauka ir patarimai mokantis

Visada pirmiausia raskite artikulį ir nustatykite linksnį. Artikulis dažnai parodo daug informacijos; nuo jo priklauso, ar būdvardis turi „daug“ informacijos (mišri) ar „mažai“ (silpna).
Mokykitės keletą paprastų sakinių su kiekviena kombinacija (der + vyrusk; ein + vyrusk ir pan.) ir kartokite. Praktikoje klaidos mažėja greitai.
Lyginkite su lietuvių kalba: lietuvių kalboje irgi yra linksniai ir būdvardžių sutapimai su daiktavardžiu, tačiau vokiečių kalboje informacija paskirstyta tarp artikulio ir būdvardžio — svarbu atpažinti, kas tai nurodo.

Žodynėlis (trumpi apibrėžimai)

Artikulis: nurodomasis (der/die/das) arba nenurodomasis (ein/eine/ein). Jie stovi prieš daiktavardį.
Attributive būdvardis: būdvardis, kuris stovi prieš daiktavardį (ein gutes Buch).
Predicative būdvardis: po veiksmažodžio, neturi atributinių galūnių (Das Buch ist gut).
Vardininkas (Nominativ): subjektas, kas daro veiksmą.
Kaltininkas (Akkusativ): tiesioginis objektas, ką? ką veikia.
Silpnoji linksniuotė: būdvardžio forma po nurodomojo straipsnio (dažnai -e arba -en).
Mišrioji linksniuotė: po ein / mein / kein ir pan., kai būdvardis privalo parodyti kai kurią informaciją apie lytį/linksnį.

Baigiamoji mintis: įsisavinus šias pagrindines taisykles (po der/die/das — silpna; po ein/mein/kein — mišri) ir dažnai praktikuojant pavyzdžius nominatyve ir akuzatyve, būdvardžių galūnių pasirinkimas taps natūralus. Daug pavyzdžių skaitymas ir trumpų sakinių kūrimas padės įtvirtinti taisykles greitai.