Dativinis linksnis netiesioginiams objektams (dem, der, einem, einer)

Kas yra datyvas (naudojamas netiesioginiams objektams)?

Datyvas (vok. Dativ; liet. datyvinis linksnis arba datyvas) yra linksnis, kurį vokiečių kalboje dažniausiai naudojame norėdami parodyti netiesioginį objektą — kam arba kam naudingai atliekamas veiksmas. Lietuviškai tai atitinka naudininką (klausimas: „kam?“).

Pavyzdys:
- Ich gebe dem Mann das Buch. (Aš duodu vyrui knygą.) — dem Mann yra datyvas (kam? — vyrui).

Kada vartojamas datyvas?

Dažniausios funkcijos:
- Netiesioginis objektas (gavėjas, recipient): Ich schicke dem Freund eine E‑Mail. (Aš siunčiu draugui el. laišką.)
- Nauda/beneficija (kam naudingas veiksmas): Er kocht seiner Frau das Abendessen. (Jis ruošia žmonai vakarienę.)
- Po tam tikrų veiksmažodžių, kurie valdo datyvą (žr. skyrių apie veiksmažodžius).
- Po prepozicijų, kurios reikalauja datyvo (aus, mit, bei, zu ir kt.).
- Dėvinčios ar jutiminės išraiškos: Mir ist kalt. (Man šalta.) Es tut mir leid. (Man gaila.)

Kaip susidaro datyvas? (dem, der, einem, einer ir kt.)

Apibrėžtųjų ir neapibrėžtųjų straipsnių datyvinės formos yra tokios:
- Apibrėžtasis straipsnis (der/die/das / die(pl)) → Dativ:
- Maskulinis: dem (dem Mann) — Ich helfe dem Mann. (Aš padedu vyrui.)
- Femininas: der (der Frau) — Ich danke der Frau. (Aš dėkoju moteriai.)
- Neutras: dem (dem Kind) — Ich gebe dem Kind den Ball. (Aš duodu vaikui kamuolį.)
- Daugiskaita: den + daiktavardžiui pridedamas -n (den Kindern) — Ich schenke den Kindern Schokolade. (Dovanoju vaikams šokoladą.)

- Neapibrėžtasis straipsnis (ein/eine/ein) → Dativ:
- Mask./Neut.: einem (einem Mann / einem Kind) — Ich schreibe einem Freund. (Rašau draugui.)
- Fem.: einer (einer Frau) — Ich helfe einer Kollegin. (Padedu kolegei.)
- Daugiskaita neapibrėžto straipsnio nėra; neiginyje naudojamas kein → Dativ plural: keinen + -n (keinen Freunden).

Asmeninių įvardžių datyvo formos
- ich → mir (Er gibt mir das Buch. — Jis duoda man knygą.)
- du → dir (Ich danke dir. — Ačiū tau.)
- er → ihm (Ich helfe ihm. — Aš jam padedu.)
- sie (ji) → ihr (Das Buch gehört ihr. — Knyga priklauso jai.)
- es → ihm (Das Kind gefällt ihm. — Vaikas jam patinka.)
- wir → uns (Sie zeigt uns die Stadt. — Ji mums parodo miestą.)
- ihr → euch (Ich gebe euch die Karten. — Aš jums duodu bilietus.)
- sie (jie) → ihnen (Ich glaube ihnen. — Aš jais tikiu.)
- Sie (Jūs, formal) → Ihnen (Ich antworte Ihnen. — Atsakau Jums.)

Adjektivų galūnės datyve (svarbiausi pastebėjimai)
- Po apibrėžto ar neapibrėžto straipsnio (bei šeimininkų žodžių) dažniausiai adjektyvai įgauna -en: dem netten Mann, einer netten Frau, einem kleinen Kind, den guten Freunden.
- Be straipsnio (stiprioji deklinacija): datyvas: masc/neut -em, fem -er, plural -en (pvz., gutem Wein, guter Frau, guten Leuten).

Wem? ar Wen? — kaip paklausti, kuris linksnis reikalingas

- Wem? (kam?) → datyvas. (Wem gibst du das Buch? — Ich gebe dem Mann das Buch.)
- Wen? (ką?/kam?) → akuzatyvas (Wen siehst du? — Ich sehe den Mann.)

Pavyzdžiai:
- Wem gibst du das Geschenk? — Ich gebe meiner Schwester das Geschenk. (Kam? — Mano sesei.)
- Wen siehst du? — Ich sehe den Mann. (Ką matai? — Tą vyrą.)

Žodžių tvarka: kada datyvas stovi prieš akuzatyvą ir atvirkščiai

Paprastos taisyklės:
- Abi objektai kaip daiktavardžiai: datyvas paprastai eina prieš akuzatyvą.
- Ich gebe dem Mann das Buch. (dativus prieš akkusativą)
- Jei abu objektai yra įvardžiai: akuzatyvas paprastai eina prieš datyvo įvardį.
- Ich gebe es ihm. (es = akuzatyvas, ihm = datyvas)
- Jei vienas objektas yra įvardis, o kitas — daiktavardis, dažniausiai įvardis eina pirmas:
- Ich gebe es dem Mann. (įvardis es pirmas)
- Ich gebe ihm das Buch. (dativinis įvardis gali stovėti prieš daiktavardį, bet dažnai keičia akcentą)

Prepozicijos, reikalaujančios datyvo

Prepozicijos, kurios visuomet reikalauja datyvo:
- aus (iš): Er kommt aus der Stadt. (Jis atvyksta iš miesto.)
- außer (išskyrus): Außer mir war niemand da. (Be manęs niekas nebuvo.)
- bei (pas, prie): Ich bin bei meiner Freundin. (Esu pas draugę.)
- mit (su): Ich fahre mit dem Bus. (Vykstu autobusu.)
- nach (į, po): Nach dem Essen gehen wir spazieren. (Po valgio einame pasivaikščioti.)
- seit (nuo, laikot.): Seit dem Urlaub ist er müde. (Nuo atostogų jis pavargęs.)
- von (iš/nuo): Das Geschenk ist von meinem Bruder. (Dovana nuo mano brolio.)
- zu (pas, į): Ich gehe zu dem Arzt. (Einam pas gydytoją.)
- gegenüber (priešais/anksčiau vartojama po daiktavardžio): Dem Haus gegenüber ist ein Park. (Priešais namą yra parkas.)

Dviejų valdomų prepozicijų ypatybė (Dative vs. Accusative)
- Prepozicijos an, auf, hinter, in, neben, über, unter, vor, zwischen gali vartoti datyvą (vietos aprašymui — wo?) arba akuzatyvą (krypties, judėjimo aprašymui — wohin?).
- Ort (vietos, datyvas): Das Buch liegt auf dem Tisch. (Knyga guli ant stalo.)
- Richtung (kryptis, akuzatyvas): Ich lege das Buch auf den Tisch. (Aš dedu knygą ant stalo.)

Dažni veiksmažodžiai, kurie reikalauja datyvo (su pavyzdžiais)

Kai kurie dažniausiai pasitaikantys datyvo valdomi veiksmažodžiai:
- helfen — Ich helfe dem Mann. (Aš padedu vyrui.)
- danken — Ich danke dir. (Aš tau dėkoju.)
- gefallen — Das Bild gefällt mir. (Paveikslas man patinka.)
- gehören — Das Buch gehört mir. (Knyga priklauso man.)
- glauben — Ich glaube dir. (Aš tau tikiu.)
- antworten — Er antwortet der Lehrerin. (Jis atsako mokytojai.)
- folgen — Der Hund folgt dem Kind. (Šuo seka vaiką.)
- zuhören — Hörst du mir zu? (Ar man klausai?) / Ich höre dir zu. (Aš tau klausau.)
- schmecken — Die Suppe schmeckt mir. (Sriuba man skani.)
- passen — Die Schuhe passen mir nicht. (Batai man netinka.)
- fehlen — Du fehlst mir. (Man tavęs trūksta.)
- gratulieren — Ich gratuliere dir zum Geburtstag. (Sveikinu tave gimtadienio proga.)
- vertrauen — Ich vertraue ihm. (Aš juo pasitikiu.)

Dativinė daugiskaita: taisyklė su -n

- Dativinė daugiskaita paprastai turi straipsnį den ir prie daiktavardžio pridedama galūnė -n, jei daugiskaitos forma dar nesibaigia -n:
- die Kinder → den Kindern (Ich gebe den Kindern Bücher.)
- die Freunde → den Freunden
- Jei daugiskaita jau baigiasi -n arba -s, dažnai papildomo -n nepridedama:
- die Frauen → den Frauen (jau turi -n)
- die Autos → den Autos (baigiasi -s)

Dažniausios klaidos ir kaip jų vengti

- Sumaišyti ihm (datyvas) ir ihn (akuzatyvas):
- Klausimas: „Ar aš jį matau?“ — Ich sehe ihn. (ne ihm)
- Klausimas: „Ar aš jam padedu?“ — Ich helfe ihm. (ne ihn)
- Neteisingas prepozicijų vartojimas (pvz., manyti, kad „für" duotų datyvą):
- Neteisinga: Ich danke für dir. → Teisinga: Ich danke dir. (Danken valdo datyvą.)
- Pamiršti -n daugiskaitoje: den Kinder (neteisinga) → den Kindern (teisinga).
- Žodžių tvarkos klaidos su įvardžiais: Jei abu objektai yra įvardžiai, atminkite: akuzatyvas pirmas (Ich gebe es ihm).

Palyginimas su lietuvių kalba (kur tai padeda)

- Lietuviškai ir vokiečių kalboje datyvas/naudininkas atsako į tą patį klausimą „kam?“. Pavyzdys:
- Vokiečių: Ich gebe dem Mann das Buch.
- Lietuvių: Aš duodu vyrui knygą.
- „dem Mann" atitinka liet. „vyrui" (naudininkas).
- Tačiau pratimas su straipsniais ir įvardžių formomis yra specifinis vokiečių kalbai — lietuviškai straipsnių nėra, todėl reikia pratintis rinkti tinkamą vokiečių galūnę pagal lytį, skaičių ir artikelius.

Santrauka

- Datyvas nurodo kam? — netiesioginį objektą arba asmenį, kuriam skirta veiksmo pasekmė.
- Pagrindinės datyvo formos: dem (vyr./neut.), der (moterišk.), den (+ -n) (daugiskaita), einem (vyr./neut. neapibr.), einer (moterišk. neapibr.).
- Atmintinas žodis: Wem? → datyvas.
- Svarbu mokėti: datyvo įvardžius (mir, dir, ihm, ihr...), prepozicijas, datyvo verbus ir daugiskaitos -n taisyklę.

Toliau skaitydami pavyzdžius ir stebėdami, kada vokiečiai naudoja dem/der/einem/einer bei mir/dir/ihm/uns, greitai pajusite skirtumą ir datyvas taps natūralesnis.