Netiesioginė kalba naudojant nuosaką Konjunktiv I (pranešamosios taisyklės — Konjunktiv I pagrindai)
B1Netiesioginė kalba vokiečių kalboje: Konjunktiv I (reported statements su Konjunktiv I pagrindais)
Kas yra Konjunktiv I ir kodėl jis reikalingas?
Konjunktiv I (vok. Konjunktiv I) yra vienas iš būdvardžių (Modus) vokiečių kalboje. Juo dažniausiai žymima netiesioginė kalba (indirekte Rede, reported speech) — tai reiškia, kai atpasakojame, ką kas nors pasakė. Konjunktiv I parodo, kad mes tik perduodame kieno nors žodžius, o ne tvirtiname juos kaip savo faktą.
Pavyzdys:
- Tiesioginė kalba: „Ich komme morgen.“ (Aš ateinu rytoj.)
- Netiesioginė (Konjunktiv I): Er sagte, er komme morgen. (Jis sakė, kad ateis rytoj.)
Kada naudoti Konjunktiv I?
- Kai perduodate kieno nors kito žodžius arba teiginius (interviu, žinios, citatos).
- Kai norite pabrėžti, kad tai yra kito žmogaus pareiškimas, o ne jūsų faktinis teiginys.
- Dažniausiai rašomojoje kalboje; kalboje dažnai vartojamas Indikativ arba Konjunktiv II, jei Konjunktiv I formos sutampa su Indikativ arba atrodo neįprastos.
Kaip susidaro Konjunktiv I? (formavimas)
Bendra taisyklė
Konjunktiv I formuojamas pagrindinei veiksmažodžio šaknei pridedant specifinius užgalinius galūnių pakaitalus. Štai tipiškos galūnės pagal asmenis:
- ich → -e
- du → -est
- er/sie/es → -e
- wir → -en
- ihr → -et
- sie/Sie → -en
Svarbu: šios galūnės taikomos daugumai veiksmažodžių nepriklausomai nuo silabų skaičiaus.
Pavyzdžiai su reguliariais ir dažnais veiksmažodžiais
- sagen (sakyti): ich sage → er sagte (Indikativ) → er sage (Konjunktiv I)
- Er sagte: „Ich bin müde.“ → Er sagte, er sei müde.
- kommen (ateiti): er kommt → er komme (Konjunktiv I)
- Sie sagte: „Ich komme später.“ → Sie sagte, sie komme später.
- machen (daryti): er macht → er mache (Konjunktiv I)
- Er sagte: „Ich mache das.“ → Er sagte, er mache das.
Refleksyvi ir modaliniai veiksmažodžiai
Modaliniai veiksmažodžiai ir refleksyviniai veiksmažodžiai taip pat formuojami su Konjunktiv I. Dažnai sakinių struktūra išlieka tokia pati:
- Er sagte: „Ich kann heute nicht kommen.“ → Er sagte, er könne heute nicht kommen.
- Sie sagte: „Ich muss gehen.“ → Sie sagte, sie müsse gehen.
- Er sagte: „Ich freue mich.“ → Er sagte, er freue sich.
Veiksmažodžiai su praeities laiku (Perfekt bei indirekter Rede)
Jei pranešama kalba turi Perfekt arba Präteritum, Konjunktiv I formos dažnai keičiamos atitinkamais veiksmažodžių laiko pakeitimais:
- Direktinė: „Ich habe das gesehen.“ → Indirektinė: Er sagte, er habe das gesehen.
- Direktinė: „Ich ging gestern.“ → Indirektinė: Er sagte, er sei gestern gegangen. (Dažnai naudojamas Perfekt su werden/sein, bet įprasta forma: Er sagte, er sei gestern gegangen.)
Ką daryti, jei Konjunktiv I sutampa su Indikativ? (kai formos identiškos)
Kai Konjunktiv I forma sutampa su indikatyvo forma (ypač su 3 asmens vienaskaita), priimtina naudoti Konjunktiv II arba papildyti žodžiais kaip „angeblich“, „sagte“ ar „er behauptete“, kad būtų aišku, jog tai pranešimas.
Pavyzdžiai:
- Indikativ ir Konjunktiv I sutampa: Er sagt: „Er arbeitet jeden Tag.“ → Er sagte, er arbeite jeden Tag. (čia veiksmažodžio „arbeiten“ forma gali nesiskirti — priklausomai nuo konteksto, gali naudoti Konjunktiv II arba papildyti kontekstą)
- Jei sutampa ir kyla neaiškumas: Er sagte, er arbeite jeden Tag / Er sagte, er arbeite täglich / Er sagte, er habe gesagt, er arbeite jeden Tag. Arba naudoti Konjunktiv II: Er sagte, er würde jeden Tag arbeiten. (pastaba: Konjunktiv II dažnai rodo abejonę arba nepatvirtintą informaciją)
Netiesioginė kalba su laikais: laiko atitikimas
- Esminė mintis: Laikų pakeitimas nebūtinai reikalingas kaip anglų kalboje („backshifting“). Vokiečių netiesioginėje kalboje galite palikti laiko nuorodą (kai originalus sakinys turi esamą ar būsimą laiką) ir tiesiog sukonjuguoti pagal Konjunktiv I.
Pavyzdžiai:
- Direktinė: „Ich komme morgen.“ → Er sagte, er komme morgen.
- Direktinė: „Ich habe es gestern gesehen.“ → Er sagte, er habe es gestern gesehen.
- Direktinė (Präteritum): „Ich ging nach Hause.“ → Er sagte, er sei nach Hause gegangen.
Sudėtinių laikų formos ir pagalbiniai veiksmažodžiai
Kai originalus sakinys yra Perfekt (haben/sein + Partizip II), netiesioginėje kalboje dažniausiai vartojame Konjunktiv I pagalbinį veiksmažodį + Partizip II:
- Direktinė: „Ich habe das Buch gelesen.“ → Er sagte, er habe das Buch gelesen.
- Direktinė: „Ich bin nach Berlin gefahren.“ → Sie sagte, sie sei nach Berlin gefahren.
Kai Konjunktiv I pagalbinio veiksmažodžio forma sutampa su indikatyvo forma (pvz., er hat/er habe), gali būti naudojamas Konjunktiv II arba papildomas žodis, kad išvengtume painiavos.
Negatyvios formos ir klausimai
- Neigimas: Neigiamas žodis (nicht, kein) stovi ten pat, tik veiksmažodis konjuguojamas Konjunktiv I.
- Direktinė: „Ich habe kein Geld.“ → Er sagte, er habe kein Geld.
- Klausimai: Jei tiesioginė kalba yra klausimas, netiesioginė dažniausiai tampa ne klausia fraze, o pranešimu su jungtuku („ob“, „wer“, „was“, „wo“, „wann“ ir kt.).
- Direktinė: „Kommst du morgen?“ → Er fragte, ob ich morgen komme. (arba: Er fragte, ob ich morgen käme — čia vartojamas Konjunktiv I arba II priklausomai nuo sutapimų)
- Direktinė: „Wann kommst du?“ → Sie fragte, wann ich komme.
Tipiškos klaidos ir ką vengti
- Neatskirti pranešimo nuo paties teiginio: Pamiršimas naudoti Konjunktiv I gali parodyti, kad jūs patvirtinate teiginį, o ne tik perduodate jį.
- Klaida: Er sagte, er kommt morgen. (Tai skamba kaip faktinis patvirtinimas: jis tikrai ateina.)
- Teisingai (pranešimo nuoroda): Er sagte, er komme morgen.
- Netinkamai naudoti Konjunktiv II vietoje Konjunktiv I: Konjunktiv II rodo ne tik netiesioginę kalbą, bet ir hipotetinius ar neįmanomus dalykus; jo nereikėtų griežtai naudoti vietoje Konjunktiv I, jei norite tiesiog pranešti, ką kas nors sakė.
- Nepatartina: Er sagte, er würde morgen kommen. (Tai gali reikšti, kad jis nebus tvirtas ar tai yra hipotetinė situacija.)
- Pamiršti laiko suderinimą su pagalbiniais veiksmažodžiais: Reikėtų žiūrėti, ar originalus sakinys buvo Perfekt/Präteritum, ir naudoti atitinkamą Konjunktiv I formą pagalbinio veiksmažodžio atžvilgiu.
Išsamūs pavyzdžiai su paaiškinimais
1) Paprastas teiginys
- Direktinė: Maria: „Ich lerne Deutsch.“
- Indirektinė: Maria sagte, sie lerne Deutsch.
- Vertimas: Marija sakė, kad mokosi vokiečių.
2) Su Perfekt
- Direktinė: Paul: „Ich habe das Auto verkauft.“
- Indirektinė: Paul sagte, er habe das Auto verkauft.
- Vertimas: Paulius sakė, kad jis pardavė automobilį.
3) Su modaliniu veiksmažodžiu
- Direktinė: Anna: „Ich muss morgen arbeiten.“
- Indirektinė: Anna sagte, sie müsse morgen arbeiten.
- Vertimas: Ana sakė, kad ji turi dirbti rytoj.
4) Klausimas (tapo priklausomu sakiniu)
- Direktinė: „Kommst du morgen?“ fragte er.
- Indirektinė: Er fragte, ob ich morgen komme. (konjunktiviai variantai: …ob ich morgen käme)
- Vertimas: Jis paklausė, ar aš ateisiu rytoj.
5) Neigimas
- Direktinė: „Ich habe kein Geld.“ sagte sie.
- Indirektinė: Sie sagte, sie habe kein Geld.
- Vertimas: Ji sakė, kad neturi pinigų.
6) Präteritum
- Direktinė: „Ich ging früher nach Hause.“
- Indirektinė: Er sagte, er sei früher nach Hause gegangen.
- Vertimas: Jis sakė, kad anksčiau nuėjo namo.
7) Jei Konjunktiv I sutampa su Indikativ
- Direktinė: „Er arbeitet jeden Tag.“
- Indirektinė galimi variantai:
- Er sagte, er arbeite jeden Tag. (Konjunktiv I, jei aišku)
- Er sagte, er würde jeden Tag arbeiten. (Konjunktiv II/würde konstrukcija, jei norima išvengti sutapimo)
- Er sagte, er habe gesagt, er arbeite jeden Tag. (paaiškinimas)
8) Cituojant interviu / žinias
- Direktinė: Der Politiker: „Wir werden die Steuern senken.“
- Indirektinė: Der Politiker sagte, sie werden die Steuern senken. (dažnai žiniasklaidoje: Er sagte, man werde die Steuern senken.)
- Vertimas: Politikas sakė, kad jie sumažins mokesčius.
Kada galima naudoti kitas formas (Indikativ arba Konjunktiv II)?
- Indikativ: Kasdienėje kalboje pranešimai dažnai perdeodami indikatyvu, ypač jei įtikinama, kad informacija yra faktas. Tai paprasta ir natūralu, bet mažiau tikslu kaip pranešimas.
- Konjunktiv II arba „würde“-konstrukcija: Naudojama, jei Konjunktiv I forma sutampa su indikatyvu arba jei norima išreikšti abejones arba mažesnį pasitikėjimą pranešimu.
- Er sagte, er würde kommen. (reikšmė: jis sakė, kad atvyktų — gali būti netikrumas)
Trumpas žodynėlis (glossary)
- Indirekte Rede — netiesioginė kalba (pranešimas apie kieno nors žodžius)
- Konjunktiv I — būdvardis, vartojamas netiesioginei kalbai
- Indikativ — paprastas teigiamasis nuosaka (faktų išraiška)
- Konjunktiv II — hipotetinė nuosaka (hipotetiniams ar nerealistiškiems teiginiams)
- Perfekt — sudėtinis praeities laikas (haben/sein + Partizip II)
- Präteritum — paprastas praeities laikas
Santrauka: ką reikia atsiminti
- Konjunktiv I yra pagrindinis įrankis vokiečių kalboje perteikti kitų žodžius (netiesioginę kalbą).
- Formuojamas pridedant specialias galūnes prie veiksmažodžio šaknies.
- Jei Konjunktiv I forma sutampa su Indikativ, galima vartoti Konjunktiv II arba papildomus žodžius, kad būtų aišku, jog tai pranešimas.
- Patariama atkreipti dėmesį į pagalbinius veiksmažodžius Perfekt atvejais (habe/sei).
Šis straipsnis suteikia praktinių taisyklių ir daug pavyzdžių, kad galėtumėte saugiai pavartoti Konjunktiv I perduodami kieno nors kitų žodžius vokiečių kalboje.