Netiesioginiai klausimai („Ich weiß nicht, ob.../wann...“)
A2Netiesioginiai klausimai vokiečių kalboje
Netiesioginis klausimas – tai klausimas, kuris yra įterptas į kitą sakinį arba perduodamas kaip pranešimas. Vokiečių kalboje netiesioginiai klausimai panaudojami, kai norime užklausti mandagiai, perduoti kieno nors klausimą arba įterpti klausimą į kitą teiginį. Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti: kuri jungtis vartoti (pvz., ob arba klausimo žodis), bei žodžių tvarka (veiksmažodis netiesioginėje dalyje stovi sakinio pabaigoje).
Kas yra netiesioginis klausimas?
Netiesioginis klausimas perduoda turinį, kurį kitu atveju užduotume kaip tiesioginį klausimą.
Pavyzdžiai (tiesioginis → netiesioginis):
- Tiesioginis: „Kommst du morgen?“
Netiesioginis: „Ich weiß nicht, ob du morgen kommst.“
(LT: „Ar atvyksi rytoj?“ → „Aš nežinau, ar tu atvyksi rytoj.“)
- Tiesioginis: „Wann beginnt der Kurs?“
Netiesioginis: „Er fragt, wann der Kurs beginnt.“
(LT: „Kada prasideda kursas?“ → „Jis klausia, kada prasideda kursas.“)
Kada vartoti netiesioginius klausimus?
- Kai prašote informacijos mandagiai: „Kannst du mir sagen, wann der Zug kommt?“ (LT: „Ar gali pasakyti, kada atvažiuoja traukinys?“).
- Kai perduodate kieno nors klausimą (pranešamoji kalba): „Sie fragte, ob ich mitkomme.“ (LT: „Ji paklausė, ar aš eisiu kartu.“).
- Kai įterpiate klausimą į ilgesnį sakinį (pvz., su žodžiais wie, wann, warum, wo): „Ich weiß nicht, warum er so spät ist.“ (LT: „Aš nežinau, kodėl jis toks vėlus.“).
Kaip sudaromi netiesioginiai klausimai? Pagrindinės taisyklės
1. Taip/ne klausimai – vartojame „ob"
- Jei tiesioginis klausimas būtų taip/ne (Ar...? / Ist das ...?), netiesioginiame sakinyje vietoje tiesioginio klausimo pradžios dedame jungtuką ob.
Pavyzdžiai:
- Tiesioginis: „Bist du krank?“
Netiesioginis: „Er möchte wissen, ob ich krank bin.“
(LT: „Ar tu sergi?“ → „Jis nori sužinoti, ar aš sergu.“)
- „Hat er die Prüfung bestanden?“ → „Wir wissen nicht, ob er die Prüfung bestanden hat.“
(LT: „Ar jis išlaikė egzaminą?“ → „Mes nežinome, ar jis išlaikė egzaminą.“)
- „Kommt sie morgen?“ → „Ich weiß nicht, ob sie morgen kommt.“
(LT: „Ar ji atvyks rytoj?“ → „Aš nežinau, ar ji atvyks rytoj.“)
Pastabos:
- Po ob žodžių tvarka – sakinio pabaiga: veiksmažodis stovi gale. Pvz., „ob sie kommt“, „ob er die Prüfung bestanden hat“.
- Norėdami pabrėžti „ar… ar ne“, galime pridėti „oder nicht": „Ich weiß nicht, ob er kommt oder nicht.“
2. Klausimai su klausimų žodžiu (wann, wo, warum, wie, wer, was ...)
- Jei tiesioginis klausimas prasideda klausimo žodžiu (wann, wo, warum, wie, wer, wem, wessen, wie viel, wohin, woher ir kt.), netiesioginiame sakinyje tas klausimo žodis lieka, o veiksmažodis vėl dedamas į sakinio galą.
Pavyzdžiai:
- „Wann beginnt der Kurs?“ → „Er fragt, wann der Kurs beginnt.“ (LT: „Kada prasideda kursas?“ → „Jis klausia, kada prasideda kursas.“)
- „Wo wohnt sie?“ → „Kannst du mir sagen, wo sie wohnt?“ (LT: „Kur ji gyvena?“ → „Ar gali man pasakyti, kur ji gyvena?“)
- „Warum hast du das getan?“ → „Ich weiß nicht, warum du das getan hast.“ (LT: „Kodėl tu tai padarei?“ → „Aš nežinau, kodėl tu tai padarei.“)
- „Wer hat das gesagt?“ → „Ich weiß nicht, wer das gesagt hat.“ (LT: „Kas tai pasakė?“ → „Aš nežinau, kas tai pasakė.“)
- „Wohin gehst du?“ → „Er fragt, wohin ich gehe.“ (LT: „Kur tu eini?“ → „Jis klausia, kur aš einu.“)
3. Žodžių tvarka: pagrindinis pokytis
- Tiesioginiame klausime dažnai būna inversija (veiksmažodis pirmas arba antras): „Kommst du?“ „Wann beginnt...?“
- Netiesioginiame klausime vietoje inversijos įvedame subordinuotą (pavaldų) sakinį: subjektas stovi prieš veiksmažodį, o pats veiksmažodis pereina į sakinio pabaigą.
Pavyzdžiai (tiesioginis → netiesioginis):
- „Kommst du?“ → „Ich weiß nicht, ob du kommst.“ (LT: „Ar atvyksi?“ → „Aš nežinau, ar atvyksi.“)
- „Wann beginnt der Film?“ → „Weißt du, wann der Film beginnt?“ (LT: „Kada prasideda filmas?“ → „Ar žinai, kada prasideda filmas?“)
4. Žodžių tvarka su padalyviais, atskiriamaisiais priešdėliais ir modaliais veiksmažodžiais
- Perfekt: dalyvis ir pagalbinis veiksmažodis stovi sakinio pabaigoje: „Ich weiß nicht, ob er das gemacht hat.“ (LT: „Aš nežinau, ar jis tai padarė.“)
- Atskiriami veiksmažodžiai: atskiriamas priešdėlis prisijungia prie veiksmažodžio sakinio gale: „Er fragt, ob du ihn anrufst.“ (LT: „Jis klausia, ar tu jam paskambinsi.“)
- Modalai: modalo veiksmažodis yra pabaigoje: „Ich weiß nicht, ob sie kommen kann.“ (LT: „Aš nežinau, ar ji gali atvykti.“)
5. Skyryba (klausiamasis ženklas ar taškas?)
- Jei pagrindinis sakinys yra teiginys (pvz., „Ich weiß nicht...“), visą sakinį baigiame tašku, net jei viduje yra klausimo žodis: „Ich weiß nicht, wann er kommt.“ (LT: „Aš nežinau, kada jis ateis.“)
- Jei pagrindinis sakinys yra klausimas (pvz., „Weißt du...?“ arba „Kannst du mir sagen...?“), visą sakinį baigiame klaustuku: „Weißt du, wann der Zug kommt?“ (LT: „Ar žinai, kada važiuoja traukinys?“)
Konjunktiv I ir pranešamoji kalba
- Pranešamojoje kalboje (reporting speech) rašytinėje ir formalesnėje kalboje galima vartoti Konjunktiv I (pvz., „er komme, sie sage“), kad aiškiai parodytumėte, jog tai – kieno nors kita žodžiai.
Pavyzdžiai:
- Direktus klausimas: „Er sagt: ‚Komme ich morgen?‘“
Pranešamoji forma (Konjunktiv I): „Er fragt, ob er morgen komme.“
Kasdieninė kalba (indikatyvas): „Er fragt, ob er morgen kommt.“
(LT: Direkt.: „Jis sako: ‚Ar ateisiu rytoj?‘“ → Praneš.: „Jis klausia, ar ateis rytoj.“)
- Jei Konjunktiv I forma sutampa su indikatyvo forma, dažnai vartojamas Konjunktiv II arba konstrukcija su „würde“ arba tiesiog indikatyvas, ypač šnekamojoje kalboje: „Er fragte, ob ich kommen würde.“
Pastaba: Konjunktiv I svarbus ypač žurnalistikoje ar oficialiuose tekstuose; mokantis gramatikos verta susipažinti, bet kasdieniame bendravime daugelis naudoja indikatyvą ar „würde“-konstrukcijas.
Dažniausios klaidos (ką vengti)
- Neteisinga žodžių tvarka (palikti inversiją):
Neteisinga: „Ich weiß nicht, kommst du morgen.“
Teisinga: „Ich weiß nicht, ob du morgen kommst."
- Vartoti „ob" su klausimų žodžiu:
Neteisinga: „Ich frage mich, ob wann er kommt."
Teisinga: „Ich frage mich, wann er kommt."
- Vartoti „wenn" vietoje „ob" (wenn reiškia „jeigu/ kai“, ne „ar“):
Neteisinga: „Ich weiß nicht, wenn er kommt."
Teisinga: „Ich weiß nicht, ob er kommt.“
- Nepaisyti veiksmažodžio padėties su dalyviu ar modaliniu veiksmažodžiu:
Neteisinga: „Ich weiß nicht, ob er hat das gemacht.“
Teisinga: „Ich weiß nicht, ob er das gemacht hat."
- Skyrybos klaidos: jei pagrindinis sakinys yra teiginys, neįdėkite klaustuko tik dėl įterpto klausimo žodžio.
Naudingi veiksmažodžiai ir konstrukcijos su netiesioginiais klausimais
Dažniausiai netiesioginiai klausimai seka po šiais veiksmažodžiais ir išsireiškimais:
- fragen (klausti): „Er fragt, ob du mitkommst.“
- wissen (žinoti): „Ich weiß nicht, wann er kommt."
- sich fragen (klausti savęs): „Ich frage mich, warum er nicht da ist."
- sagen / erzählen (sakė / pasakojo): „Sie hat gefragt, ob ich Zeit habe."
- können / wissen mit „Kannst du mir sagen...?“: „Kannst du mir sagen, wo die Tür ist?"
- erkundigen (sich) (pasiteirauti): „Ich erkundige mich, ob noch Plätze frei sind."
Santrauka — greita atmintinė
- Taip/ne klausimams vartokite „ob" + veiksmažodis gale: „Ich weiß nicht, ob er kommt."
- Klausimą pradėjus klausimų žodžiu (wann, wo, wie...), palikite klausimų žodį ir uždėkite veiksmažodį gale: „Er fragt, wann der Zug abfährt."
- Netiesioginiame klausime nėra inversijos (veiksmažodžio priekyje), kaip tiesioginiame.
- Jei pranešamoji kalba reikalinga formalumui, apsvarstykite Konjunktiv I; kasdieniame naudojime dažnai vartojamas indikatyvas.
- Skyryba priklauso nuo pagrindinio sakinio tipo: teiginys → taškas, pagrindinis klausimas → klaustukas.
Žodynėlis
- Netiesioginis klausimas (indirect question): klausimas, įterptas į kitą sakinį arba perduotas.
- ob: jungtukas, vartojamas taip/ne (ar) klausimams („ob er kommt“ = „ar jis ateina“).
- Klausimų žodžiai (wann, wo, warum, wie, wer, was, wem, wen, wessen, wohin, woher, wie viel ir kt.): pradeda netiesioginį wh-klausimą.
- Pavaldusis sakinys / subordinuotas sakinys: sakinys, kuriam galioja veiksmažodžio gale taisyklė.
- Konjunktiv I: pranešamasis būdas vokiečių kalboje, naudojamas formaliau perduodant kieno nors žodžius.
- Atskiriami veiksmažodžiai: pvz., anrufen → „rufst ... an“ (netiesioginėje dalyje: „ob du ihn anrufst").
Jei norite, galiu parengti trumpą lentelę su dažniausiais klausimų žodžiais ir jų lietuviškais atitikmenimis arba pateikti daugiau pavyzdžių su konkrečiais veiksmažodžiais ir laikais.