„nicht“ ir kitų neigiamųjų žodžių vieta skirtinguose sakiniuose

Šiame straipsnyje aiškiai ir praktiškai paaiškinsiu, ką reiškia vokiečių kalbos žodis „nicht“ ir kiti neigiami žodžiai (pvz., kein, nie, nichts, niemand), kada kurį naudoti ir — svarbiausia — kur juos dėti skirtingų sakinių rūšių atveju. Pateiksiu daug natūralių pavyzdžių vokiečių kalba su lietuviškais vertimais.

Ką reiškia „nicht“ ir kokie yra kiti pagrindiniai neigiami žodžiai?

- nicht — „ne“ / „neigimas“ (naudojamas veiksmažodžiams, būdvardžiams, prieveiksmiams, priešdėliams, visam sakiniui arba konkrečiam sakinio elementui paneigti).
- Pavyzdys: Ich komme nicht. (Aš neateinu / neatvyksiu.)

- kein / keine / keinen / keinem / keiner — „jokio / jokia / nė vieno“ (naudojamas vietoje nenurodytos artikuliacijos prie daiktavardžio: „neturiu jokio...“).
- Pavyzdys: Ich habe kein Geld. (Aš neturiu pinigų.)

- nie / niemals — „nie / niekada“ (laiko neigimas).
- Pavyzdys: Ich war nie dort. (Aš ten niekada nebuvau.)

- nichts — „niekas / nieko“ (daiktavardžio neigimas be artikulio).
- Pavyzdys: Ich sehe nichts. (Aš nieko nematau.)

- niemand — „niekas“ (žmonių neigimas).
- Pavyzdys: Niemand war da. (Niekas nebuvo ten.)

- nirgendwo / nirgends — „niekur“ (vietos neigimas).
- Pavyzdys: Ich finde es nirgendwo. (Aš to niekur nerandu.)

Papildomi dažni junginiai: nicht mehr (nebėra / nebe..., „no longer“), noch nicht (dar ne), nicht einmal (net), nicht nur ... sondern auch (ne tik ... bet ir), nicht unbedingt (nebūtinai).

Bendros taisyklės — pagrindinė idėja: kur dėti „nicht“?

Pagrindinis principas, kurį reikia prisiminti: "nicht" paprastai stovi prieš tą sakinio dalį, kurią norime paneigti; jei norime paneigti visą veiksmą ar visą sakinį, "nicht" įprastai dedamas vėliau — dažnai prie sakinio pabaigos (prieš galutinį veiksmažodį ar prieš separuojamą priešdėlį). Žemiau — konkretesnės taisyklės su pavyzdžiais.

1) Jei paneigiama konkreti sakinio dalis — 'nicht' stovi PRIEŠ tą dalį.

- Aš nematau konkretaus objekto: Ich sehe nicht den Mann, sondern die Frau. (Aš nematau to vyro, o moterį.) — čia "nicht" paneigia būtent daiktavardžio frazę „den Mann".
- Paneigti vietą: Er wohnt nicht in Berlin. (Jis negyvena Berlyne.) — "nicht" dedamas prieš priešdėlinę frazę.
- Paneigti laiką: Ich komme nicht morgen, sondern am Montag. (Aš neateinu rytoj, o pirmadienį.)

2) Jei paneigiamas VISAS veiksmas arba sakinys — 'nicht' dažniausiai VĖLIAU sakinyje (pabaigoje arba prieš vartojamą dalį, kuri eina gale).

- Ich lese das Buch nicht. (Aš neskaitau tos knygos.) — čia "nicht" paneigia visą veiksmą „lesen".
- Ich habe das Buch nicht gelesen. (Aš to knygos neskaityčiau.) — Perfekt, "nicht" prieš būtiną dalį „gelesen" (t.y. prieš galutinį dalyvių žodį).
- Er ruft mich nicht an. (Jis manęs nepašaukia / neskambina man.) — "nicht" stovi prieš separuojamą priešdėli "an".

Kada naudoti „kein“ vietoje „nicht“?

- Naudojame "kein" (ir jo formas) kai neigiamas yra pats daiktavardis kaip tokis — tada "kein" pakeičia neapibrėžtą artiklį arba žymi visišką buvimo nebuvimą.
- Ich habe kein Auto. (Aš neturiu automobilio.)
- Es gibt kein Wasser. (Nėra vandens.)

- Jei daiktavardis yra su tikruoju/determinantu (pvz., nustatytasis straipsnis: der/die/das arba demonstratyviniai žodžiai, pavyzdžiui „das“) — dažniau naudojame "nicht":
- Ich habe nicht das Auto, das du willst. (Aš neturiu būtent to automobilio, kurį tu nori.)
- Er ist nicht der Lehrer. (Jis nėra tas mokytojas.)

- Forma priklauso nuo giminės, skaičiaus ir atvejo:
- Nominativ: kein (m./n.), keine (f./pl.)
- Akkusativ: keinen (m.), keine (f./pl./n.)
- Dativ: keinem / keiner / keinen +n

Pavyzdžiai:
- Ich habe keinen Hund. (Aš neturiu šuns.)
- Sie hat keine Freunde. (Ji neturi draugų.)

Kur dėti "nicht" skirtingose sakinių rūšyse? (Išsamiau, su pavyzdžiais)</b]

Paprastas teiginys (deklaratyvus sakinys)

- Jei norite paneigti visą veiksmą: Ich sehe den Film nicht. (Aš nežiūriu filmo.)
- Jei paneigiate tik objektą / tam skirtą dalį: Ich sehe nicht den Film, sondern das Theaterstück. (Aš nežiūriu filmo, o teatro spektaklį.) — "nicht" prieš objektą.
- Laiko / vietos neigimas: Wir treffen uns nicht heute, sondern morgen. (Mes nesusitinkame šiandien, bet rytoj.)

Sakiniai su keliais papildiniais (jei sakinyje yra objektai, laikai, vietos ir pan.)

Tvarka sakinyje turi įtakos "nicht" pozicijai. Bendras principas: jeigu neigiama yra paskutinė reikšminė dalis, "nicht" gali stovėti prie pabaigos; jeigu neigiama yra vidinis elementas, "nicht" stovi prieš jį.

- Ich habe gestern das Geschenk nicht geöffnet. (Aš vakar neatidariau dovanos.) — "nicht" prieš galutinį veiksmo dalyvį (participle).
- Ich habe das Geschenk gestern nicht geöffnet. (Panašu į aukščiau — vieta gali šiek tiek keistis, bet pagrindinė mintis: "nicht" vėliau.)
- Ich habe gestern nicht das Geschenk, sondern den Brief bekommen. (Aš vakar negavau dovanos, o laišką.) — "nicht" prieš objektą (kai jis yra paneigiamas SPECIFIŠKAI).

Modaliniai veiksmažodžiai ir konstrukcijos su pagalbiniais (kann, darf, will, möchte, haben + Infinitiv / Perfekt)

- Su modaliniais veiksmažodžiais "nicht" dažniausiai stovi prieš pilną infinitivą sakinį pabaigoje:
- Ich kann heute nicht kommen. (Aš šiandien negaliu ateiti.)
- Er will das nicht tun. (Jis to nenori daryti.)

- Perfekt: "nicht" dažniausiai dedamas prieš dalyvį (Partizip II):
- Sie hat das Problem nicht gelöst. (Ji neišsprendė problemos.)

Separabelūs veiksmažodžiai (trennung)

- Jei veiksmažodis separuotas (pvz., anrufen, aufstehen), "nicht" paprastai stovi prieš separuotą priešdėlį pabaigoje:
- Er ruft mich nicht an. (Jis man neskambina.) — "nicht" prieš "an".
- Steh nicht so früh auf! (Nematyk taip anksti!) — (Imperatyvas su neigimu: "nicht" prieš priešdėlį.)

- Jei forma nėra separuota (pvz., Perfekt: angerufen), "nicht" lieka prieš viso veiksmažodžio dalimi:
- Er hat mich nicht angerufen. (Jis manęs neskambino.)

Subordinuotosios („kad/nes / weil / dass“) ir sakiniai su veiksmažodžiu gale

- Subordinuotame sakinyje, kur veiksmažodis stovi gale, "nicht" įprastai dedamas prieš galutinį veiksmažodį arba prieš tą žodį, kurį paneigiame:
- Ich glaube nicht, dass er kommt. (Aš nemanau, kad jis ateis.) — čia paneigiamas visas faktas (aš neneigiu tik tai, ką jis daro — aš netikiu).
- Ich glaube, dass er nicht kommt. (Aš manau, kad jis neateis.) — čia sakome, kad mano nuomonė yra: jis NEATEIS. (Subtili nuosaka: pirmasis variantas (nicht, kad) reiškia: aš nepritariu teiginiui „er kommt"). Antras reiškia: aš manau teigiamą teiginį „er kommt“ neigiamai.)

Klausimai (uždarieji ir klausiamieji žodžiais)

- Uždarieji (taip / ne) klausimai: "nicht" stovi kaip ir deklaratyviame sakinyje — prieš finalinį elementą ar prieš tą, kurį paneigiame:
- Hast du das Buch nicht gelesen? (Ar tu neperskaitei knygos?)
- Kommst du nicht mit? (Ar tu nevažiuoji kartu?)

- Klausimai su "nicht wahr?" / "oder?" — žymesni vokiečių kalboje kaip pasitikrinimo žodeliai:
- Du kommst morgen, nicht wahr? (Tu ateini rytoj, tiesa?)

Imperatyvas (įsakymai / draudimas)

- Draudimui ar neigiamam įsakymui vartojame "nicht" prieš veiksmą arba prieš tam tikrą frazę:
- Mach das nicht! (Nedaryk to!)
- Nimm keine Süßigkeiten! (Neimk saldumynų!) — čia matome skirtumą: "nicht" draudžia veiksmą, o "kein" draudžia objektą (saldu/myb).

Tag (kontrasto) konstrukcijos: "nicht ... sondern" ir "nicht nur ... sondern auch"

- Nicht ... sondern ... — kai kontrastuojame dvi konkrečias dalis:
- Ich trinke nicht Kaffee, sondern Tee. (Aš geriu ne kavą, o arbatą.)

- Nicht nur ... sondern auch ... — reikšmė "ne tik ... bet ir ...":
- Sie ist nicht nur klug, sondern auch freundlich. (Ji ne tik protinga, bet ir maloni.)

Negatyviniai įvardžiai ir adverbijos: nie, nichts, niemand, nirgends

- Paprastai naudojame juos vietoje "nicht" + daiktavardžio ar vietos:
- Niemand hat angerufen. (Niekas neskambino.)
- Ich habe nichts gesehen. (Aš nieko nemačiau.)
- Ich war nie dort. (Aš ten niekada nebuvau.)
- Ich finde es nirgendwo. (Aš to niekur nerandu.)

- Svarbu: išskyrus retus stilistinius atvejus, vengti dvigubo neigimo ("nicht niemand" / "nicht nichts") — standartinėje bendrine kalboje tai klaidinga ar dviprasmiška.

Skirtumas: "nicht mehr" vs "kein ... mehr"

- "nicht mehr" + veiksmažodis = „nebeveikiu / nebėra veikla“:
- Ich arbeite nicht mehr hier. (Aš čia nebedirbu.)

- "kein + daiktavardis + mehr" = „nebėra nieko iš to daiktavardžio“:
- Ich habe kein Geld mehr. (Aš nebeturiu pinigų.)
- Es gibt keine Karten mehr. (Nebėra bilietų.)

Ką pakeičia 'nicht' pozicija — keli iliustratyvūs pavyzdžiai

- Ich sehe den Mann nicht. (Aš nematau to vyro.) — neigiamas veiksmas.
- Ich sehe nicht den Mann, sondern die Frau. (Aš nematau to vyro, o moterį.) — neigiama konkreti frazė (contrasto funkcija).

- Ich glaube nicht, dass er kommt. (Aš netikiu, kad jis ateis.) — nematau teiginio kaip teisingo.
- Ich glaube, dass er nicht kommt. (Aš manau, kad jis neateis.) — aš tikiu, jog jis NEATEIS.

- Nicht mein Bruder hat das gemacht, sondern ich. (Ne mano brolis tai padarė, o aš.) — "nicht" prieš subjektą: pabrėžia kontrastą (subjekto negacija).
- Mein Bruder hat das nicht gemacht. (Mano brolis to nepadarė.) — paprastesnis teiginys: neigiamas veiksmas.

Dažniausios klaidos — kaip jų išvengti

- Neišmokite taisyklės „„nicht" visada prie veiksmažodžio“ — tai klaidinga. "Nicht" dedamas priklausomai nuo to, KĄ norite paneigti.
- Klaida: *Ich habe nicht ein Buch.
Taisymas: Ich habe kein Buch. (Aš neturiu knygos.)

- Netaisyklingas "nicht" padėjimas, pakeičiantis prasmę:
- Klaida: Ich sehe nicht die Frau gestern.
Taisymas: Ich habe die Frau gestern nicht gesehen. (Aš tą moterį vakar nemačiau.)

- Dvigubas neigimas: venkite "nicht niemand", "nicht nichts" bendrinėje kalboje.
- Klaida: *Ich habe niemanden nicht eingeladen.
Taisymas: Ich habe niemanden eingeladen. (Aš nieko nepakvietiau.) arba Ich habe niemanden eingeladen, nicht einmal dich. (Sudėtingesnė pabaiga su patikslinimu.)

- "nicht" vs "kein" klaidos:
- Klaida: *Ich bin nicht Lehrer.
Taisymas: Ich bin kein Lehrer. (Aš nesu mokytojas. — neapibrėžtas dalykas)
- Tačiau: Ich bin nicht der Lehrer. (Aš nesu TAS mokytojas. — konkretus paskyrimas)

Patarimai, kaip greitai nuspręsti: "nicht" ar "kein"?

1. Ar sakinyje yra nenurodytas daiktavardis (an article arba abstraktus kiekis)? Jei taip — dažnai naudokite "kein".
- Aš neturiu kavos = Ich habe keinen Kaffee.

2. Ar norite paneigti tam tikrą žodį ar frazę (vietą, laiką, objektą su artikuliu, būdvardį ar prieveiksmį)? Tada dėkite "nicht" PRIEŠ tą žodį.
- Jis negyvena Berlin'e = Er wohnt nicht in Berlin.

3. Ar neigiame VISĄ veiksmą? Dėkite "nicht" prie pabaigos (arba prieš galutinę dalį):
- Aš neskaitau = Ich lese nicht.

Santrauka — greitas kontrolinis sąrašas

- "kein" = neigimas PRIE daiktavardžio (kai reikia vietoj „ein“ arba kai norime išreikšti „jokio / nė vieno / nėra“).
- "nicht" = neigimas VEIKSMO, būdvardžio, adverbio, prepozicinės frazės arba konkrečios sakinio dalies.
- Jei norite paneigti tam tikrą elementą — dėkite "nicht" PRIEŠ tą elementą.
- Jei norite paneigti visą sakinį/veiksmą — dėkite "nicht" vėlai sakinyje (prieš galutinę veiksmažodžio dalį ar separuotą priešdėlį).
- Venkite dvigubo neigimo (standartinė bendrinė vokiečių kalba).

Žodynėlis (trumpas)

- Finite verb (galutinis/konjuguotas veiksmažodis) — konjuguotas veiksmažodis, dažniausiai antra vieta pagrindiniame sakinyje.
- Infinitiv / Partizip II — veiksmažodžio nesukonjuguotos formos (pvz., kommen, gemacht/gelesen).
- Separable prefix (separuotinas priešdėlis) — pvz., "an-" (anrufen), kur šis priešdėlis atskiriamas ir stovi sakinio gale.
- Objektas (Akkusativobjekt) — daiktavardis, tiesiogiai gaunantis veiksmą.

Pabaigai

Trumpai: vokiečių kalboje svarbiausia yra nuspręsti, KĄ jūs paneigiate. Jeigu paneigiate daiktavardį (nuosavybę, egzistenciją) — dažnai vartokite "kein"; jeigu paneigiate veiksmą, būdvardį, vietą ar norite paneigti visą sakinį — naudokite "nicht". Pozicija: "nicht" stovi prieš paneigiamą elementą arba, kai paneigiamas visas veiksmas, paprastai sakinio pabaigoje. Atkreipkite dėmesį į separuotus veiksmažodžius, modalinių konstrukcijų struktūrą ir subordinuotus sakinius — kiekviename iš šių atvejų "nicht" turi savo įprastą vietą.

Jeigu norite, galiu sudaryti trumpą santrauką arba surašyti tik dažniausiai pasitaikančius pavyzdžius, kad galėtumėte juos atminti.