Dabartinis subjunktivas – emocijos ir abejonės

Kas yra dabartinis subjunktivas (presente de subjuntivo)?

Dabartinis subjunktivas (isp. presente de subjuntivo) — tai veiksmažodžių nuosaka, kurios naudojama, kai kalbame ne apie faktą, o apie norus, emocijas, abejonę, galimybę ar subjektyvius vertinimus. Ji reiškia, kad veiksmas laikomas ne kaip tikrovė, o kaip galimybė, pageidavimas, jausmas ar neaiški situacija.

Pavyzdys: "Espero que vengas mañana." — (Tikiuosi, kad atvyksi rytoj.) Čia „vengas" — subjunktivas, nes išreiškiamas noras, ne tik faktas.

Kada vartoti subjunktivą emocijoms ir abejonėms?

Subjunktivas dažnai naudojamas po:
- veiksmažodžių, išreiškiančių emocijas (džiaugsmą, gailestį, nuostabą, baimę ir pan.);
- išraiškų, rodančių abejones, neaiškumą ar neigimą;
- impersonalinių (beasmeninių) posakių, kurie išreiškia vertinimą ar neaiškumą (pvz., "es importante que...").

Emocijos

Veiksmažodžiai ir išraiškos: alegrarse, gustar, encantar, sentir, sorprender, temer, preocupar, molestar, enojar.

Pavyzdžiai:
- "Me alegra que vengas." — Džiaugiuosi, kad atvyksti.
- "Me sorprende que no digas nada." — Mane stebina, kad nieko nesakai.
- "Siento que estés enfermo." — Gaila, kad tu sergi.
- "Temo que no llegue a tiempo." — Bijau, kad jis neateis laiku.
- "Me molesta que hablen tan alto." — Man nepatinka, kad jie taip garsiai kalba.
- "Me encanta que los niños jueguen en el parque." — Man labai patinka, kad vaikai žaidžia parke.

Abejonė ir neapibrėžtumas

Veiksmažodžiai ir išraiškos: dudar, no creer, no pensar, no estar seguro, es dudoso que, no es seguro que.

Pavyzdžiai:
- "Dudo que él tenga tiempo." — Abejoju, ar jis turi laiko.
- "No creo que María tenga razón." — Nemanau, kad Marija teisi.
- "No pienso que sea buena idea." — Nemanau, kad tai gera idėja.

Svarbi taisyklė dėl "creer/ pensar": kai tikite (afirmatyvus sakymas), naudojamas indikatyvas: "Creo que ella viene." — Manau, kad ji ateina. Tačiau kai išreiškiate neigimą ar abejonę, vartojamas subjunktivas: "No creo que ella venga." — Nemanau, kad ji ateis.

Impersonalinės išraiškos (beasmenės)

Tokios išraiškos kaip "es importante que", "es necesario que", "es bueno que" paprastai reikalauja subjunktivo, nes jos rodo vertinimą ar pageidavimą, ne faktą.

- "Es importante que firmes el documento." — Svarbu, kad pasirašytum dokumentą.
- "Es posible que llueva." — Gali būti, kad lis.
- "Es probable que haya retrasos." — Tikėtina, kad bus vėlavimų.

Pastaba dėl "es cierto/seguro": jei teigiate tikrą dalyką, vartosite indikatyvą: "Es cierto que está enfermo." — Tai tiesa, kad jis serga. Tačiau neigiamas arba abejojantis teiginys reikalauja subjunktivo: "No es cierto que esté enfermo." — Nėra tiesa, kad jis serga.

Kai subjektai yra tie patys — vietoj subjunktivo dažnai vartokite infinitivą

Jei pagrindinio ir šalutinio sakinio subjektas yra tas pats (t. y. sakom apie tą patį asmenį), po dažnai naudojamų emocijų žodžių dažniau vartojamas infinitivas, ne subjunktivas.

Pavyzdžiai:
- "Me alegra verte." — Malonu tave matyti. (abu subjektai: aš ir tu; čia naudojamas infinitivas)
- "Me alegra que me visites." — Džiaugiuosi, kad mane lanko. (skirtingi subjektai — kalbėtojas džiaugiasi dėl to, kad kitas asmuo ateina)
- "Espero verte mañana." — Tikiuosi tave pamatyti rytoj. (infinitivas: tik vienas subjektas)
- "Espero que vengas mañana." — Tikiuosi, kad tu ateisi rytoj. (subjunktivas: skirtingi subjektai arba aiškus "que" konstrukcijos naudojimas)

Kaip sudaromas presente de subjuntivo?

Pagrindinė taisyklė

Imkite pirmą asmenį esamojo laiko indikatyvo (yo), nukirpkite galūnę "-o" ir pridėkite priešingos grupės galūnes:
- -ar veiksmažodžiai gauna galūnes: -e, -es, -e, -emos, -éis, -en
- -er ir -ir veiksmažodžiai gauna galūnes: -a, -as, -a, -amos, -áis, -an

Pavyzdžiai — reguliarūs veiksmažodžiai

Hablar (hablo → hable...)
- yo hable — aš hable (tariama kaip „hable“)
- tú hables — tu hables
- él/ella/usted hable
- nosotros/as hablemos
- vosotros/as habléis
- ellos/ustedes hablen

Comer (como → coma...)
- yo coma
- tú comas
- él/ella/usted coma
- nosotros/as comamos
- vosotros/as comáis
- ellos/ustedes coman

Vivir (vivo → viva...)
- yo viva
- tú vivas
- él/ella/usted viva
- nosotros/as vivamos
- vosotros/as viváis
- ellos/ustedes vivan

Kamieno pokyčiai (stem changes)

Daugelis kamieno keičiančių veiksmažodžių išlaiko kamieno pokytį subjunktive, bet yra taisyklių skirtumų:
- -ar ir -er su e→ie arba o→ue keičiasi visose formose, išskyrus nosotros ir vosotros (pavyzdys: pensar → piense, pienses, piense, pensemos, penséis, piensen).
- -ir veiksmažodžiai su e→i keičiasi visose formose į e→i (pavyzdys: pedir → pida, pidas, pida, pidamos, pidáis, pidan).
- -ir su o→ue paprastai tampa o→ue visuose asmenyse, bet nosotros/vosotros gali turėti u arba o priklausomai nuo veiksmažodžio (pvz., dormir → duerma, duermas, duerma, durmamos/ durmáis (durmamos su 'u'), duerman — būkite atidūs konkretiems veiksmažodžiams).

Pavyzdžiai:
- Pensar: piense, pienses, piense, pensemos, penséis, piensen
- Volver: vuelva, vuelvas, vuelva, volvamos, volváis, vuelvan
- Pedir: pida, pidas, pida, pidamos, pidáis, pidan
- Dormir: duerma, duermas, duerma, durmamos, durmáis, duerman

Netaisyklingos formos ir specialūs atvejai

Kai kurie veiksmažodžiai yra visiškai netaisyklingi presente de subjuntivo — svarbiausi:
- Dar: dé, des, dé, demos, deis, den
- Estar: esté, estés, esté, estemos, estéis, estén
- Haber: haya, hayas, haya, hayamos, hayáis, hayan
- Ir: vaya, vayas, vaya, vayamos, vayáis, vayan
- Saber: sepa, sepas, sepa, sepamos, sepáis, sepan
- Ser: sea, seas, sea, seamos, seáis, sean

Kiti netaisyklingi (įprastos pažįstamos formos): hacer → haga, decir → diga, venir → venga, tener → tenga, poner → ponga, conocer → conozca (iš yo formos: conozco → conozca).

Ortografiniai pakeitimai (-car/-gar/-zar ir kt.)

Kai kurių veiksmažodžių forma keičiasi, kad būtų išlaikyta tarimo taisyklė:
- buscar → busque, busques, busque, busquemos, busquéis, busquen
- llegar → llegue, llegues, llegue, lleguemos, lleguéis, lleguen
- empezar → empiece, empieces, empiece, empecemos, empecéis, empiecen

Pavyzdžiai pagal kategorijas (daug natūralių sakinių)

- "Me alegra que vengas." — Džiaugiuosi, kad atvyksti.
- "Me alegra verte." — Malonu tave matyti. (infinitivas: tie patys subjektai)
- "Me sorprende que no lo sepas." — Stebina, kad to nežinai.
- "Siento que no puedas venir." — Gaila, kad negali atvykti.
- "Me preocupa que no estudien para el examen." — Mane neramina, kad jie nesimoko egzaminui.
- "Me encanta que la familia se reúna." — Man labai patinka, kad šeima susirenka.

- "Dudo que él diga la verdad." — Abejoju, ar jis sako tiesą.
- "No creo que vayan a llegar a tiempo." — Nemanau, kad jie atvyks laiku.
- "No pienso que sea una buena idea." — Nemanau, kad tai gera idėja.
- "Niego que sea culpable." — Neigiu, kad jis kaltas.

- "Es posible que llueva esta tarde." — Gali būti, kad lis šįvakar.
- "Es probable que haya tráfico." — Tikėtina, kad bus kamščių.
- "Es importante que llegues a tiempo." — Svarbu, kad atvyktum laiku.
- "Es cierto que hay problemas." — Tai tiesa, kad yra problemų. (indikatyvas, nes teigiate faktą)
- "No es cierto que haya problemas." — Nėra tiesa, kad yra problemų. (subjunktivas dėl neigimo)

- "Ojalá (que) tengas suerte." — Tikiuosi, kad tau pasiseks. (ojalá visada su subjunktivu)
- "Quizás venga mañana." — Galbūt jis ateis rytoj. (dažnai subjunktivas, ypač jei neaišku)
- "Tal vez lo haga más tarde." — Galbūt jis tai padarys vėliau.

- "Creo que él viene." — Manau, kad jis ateina. (indikatyvas — tikite)
- "No creo que él venga." — Nemanau, kad jis ateis. (subjunktivas — abejojate)

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

- Naudoti indikatyvą vietoje subjunktivo po neigimo ar abejonės.
- Netaisyklinga: "No creo que él viene." — Teisinga: "No creo que él venga."
- Naudoti subjunktivą, kai subjektai yra tie patys (vietoj infinitivo).
- Netaisyklinga: "Me alegra que venir." — Teisinga: "Me alegra venir." arba "Me alegra que vengas."
- Painioti "creer/pensar" (kai tikite → indikatyvas; kai ne, abejojate → subjunktivas):
- "Creo que es verdad." (indikatyvas) vs "No creo que sea verdad." (subjunktivas)
- Pamiršti netaisyklingas formas (dar, estar, haber, ir, saber, ser ir kt.). Patikrinkite šiuos veiksmažodžius atskirai.
- "Quizás/tal vez" gali priimti indikatyvą arba subjunktivą — pasirinkimas priklauso nuo kalbėtojo nuojautos apie tikimybę. Jei mažai tikėtina → subjunktivas; jei gana tikėtina → gali pasitaikyti indikatyvas.

Trumpa atmintinė (svarbiausi principai)

- Emocijos, norai, abejonės, neigimas ir dauguma beasmeninių išraiškų po "que" reikalauja presente de subjuntivo.
- Jei pagrindinis sakinys yra teigiamas ir reiškia tikėjimą arba faktą — vartokite indikatyvą.
- Jei subjektai sutampa — dažnai vartokite infinitivą užuot subjunktivu.
- Formavimas: yo (indicativo) → nukirpti -o → pridėti opositinių galūnių (-e... arba -a...).
- Saugokitės kamieno pokyčių, -car/-gar/-zar pakeitimų ir netaisyklingų formų.

Trumpas žodynėlis (glosarijus)

- Subjunktivas (subjuntivo) — nuosaka, rodanti subjektyvumą: norus, emocijas, abejonę.
- Indikatyvas (indicativo) — nuosaka, naudojama faktiškai informacijai ar tikėjimui perteikti.
- Infinitivas (infinitivo) — pagrindinė veiksmažodžio forma: bailar, comer, vivir. Naudojama, kai subjektai sutampa.
- Impersonalinė išraiška — posakis be konkretaus subjekto: "es importante que...".
- Kamienas — veiksmažodžio dalis prieš galūnę; kamieno pokytis yra svarbus sudarant subjunktivą.

Jei nežinote konkrečios veiksmažodžio formos, geriausia patikrinti paradigmos (yo forma indikatyve) arba žodyną, ypač dėl netaisyklingų formų ir kamieno pokyčių. Šis vadovas padės atpažinti situacijas, kuriose emocijos ir abejonės reikalauja presente de subjuntivo, ir suteiks aiškius pavyzdžius, kaip taisyklingai formuoti ir naudoti šią nuosaką.