pluskvamperfektinė jungiamoji nuosaka
B2Kas yra pluskvamperfektinė jungiamoji nuosaka (isp. pluscuamperfecto de subjuntivo)?
Pluskvamperfektinė jungiamoji nuosaka – tai ispaniškos jungiamojo nuosakos (subjuntivo) forma, kuri nurodo veiksmą, įvykusį anksčiau už kitą praeities veiksmą arba reiškia praeities sąlyginį / priešingą realybei veiksmą. Paprastai ji susidaro iš haber (imperfecto de subjuntivo) + participio pasado (buvęs dalyvis): pavyzdžiui, hubieras venido / hubiese venido.
- Sąlyginėse sakinių dalyse („si”-sakiniuose), kai kalbama apie priešingą realybei praeities situaciją:
- Spanish: Si hubiera estudiado, habría aprobado.
- Lietuviškai: Jei būčiau mokęsis, būčiau išlaikęs.
- Kai kalbame apie praeities norus, gailestį ar emocijas, susijusias su dar anksčiau įvykusiu veiksmu:
- Spanish: Ojalá hubiera venido.
- Lietuviškai: Ką gi — jei tik būtų buvęs atėjęs. / Gaila, kad jis neatėjo.
- Po veiksmažodžių praeityje (norų, prašymų, baimių, abejonės ir kt.), kai antrinis veiksmas įvyko prieš tą praeities momentą:
- Spanish: Me alegré de que hubieras aprobado.
- Lietuviškai: Džiaugiausi, kad tu buvai išlaikęs egzaminą.
- „Como si” konstrukcijoje, kalbant apie priešingą praeities faktui vaizdą:
- Spanish: Habló como si hubiera visto un fantasma.
- Lietuviškai: Jis kalbėjo tarsi būtų pamačiusi vaiduoklį (tarsi būtų matęs)
- Netiesioginėje kalboje (reported speech), kai pranešimo veiksmas yra praeityje ir antrinė veiksmo seka yra dar anksčiau:
- Spanish (tiesioginė): «Ojalá hubiera sabido antes.»
- Spanish (netiesioginė): Ella dijo que ojalá hubiera sabido antes.
- Lietuviškai: Ji pasakė, kad gaila, jog anksčiau nebūtų sužinojusi.
Pluperfect subjunctive sudaromas taip: HABER (imperfecto de subjuntivo) + participio pasado.
HABER (imperfecto de subjuntivo) turi dvi ekvivalentines formas (registrinis skirtumas): -ra formos ir -se formos.
- -ra formos (dažniau vartojama kasdienėje kalboje):
- yo hubiera
- tú hubieras
- él/ella/usted hubiera
- nosotros hubiéramos
- vosotros hubierais
- ellos/ellas/ustedes hubieran
- -se formos (literatūrinė/variantinė):
- yo hubiese
- tú hubieses
- él/ella/usted hubiese
- nosotros hubiésemos
- vosotros hubieseis
- ellos/ellas/ustedes hubiesen
Pavyzdžiai su participiu:
- hubieras hablado / hubiese hablado (jis/jūs būtumėte kalbėję)
- hubiéramos comido / hubiésemos comido
- hubieran hecho / hubiesen hecho
Participio pasado formuojamas taip: reguliarūs: -ar → -ado (hablar → hablado), -er/-ir → -ido (comer → comido, vivir → vivido). Yra nepravilūs: hecho, dicho, visto, ido, puesto, abierto, escrito, muerto, vuelto, roto ir kt.
- Spanish: Si hubiera estudiado, habría aprobado.
- Lietuviškai: Jei būčiau mokęsis, būčiau išlaikęs.
- Pastaba: struktūra = Si + pluscuamperfecto de subjuntivo → condicional compuesto (habría + participio).
- Spanish: Si hubieras venido, te habríamos visto.
- Lietuviškai: Jei būtum atėjęs, būtume tave pamatę.
- Spanish: Si no hubiera sido por ti, no lo habríamos conseguido.
- Lietuviškai: Jeigu ne dėl tavęs, būtume to nepasiekę.
- Spanish (tiesioginė): «Quería que vinieras.» → netiesioginė su įvykiu anksčiau:
- Spanish (netiesioginė): María dijo que quería que yo hubiera venido.
- Lietuviškai: Marija sakė, kad norėjo, jog aš būčiau atėjęs.
- Paaiškinimas: pagrindinis veiksmas (quería) buvo praeityje, o pageidavimas nukreiptas į dar anksčiau įvykusį veiksmą → pluskvamperfektinė jungiamoji nuosaka.
- Spanish: Me pidió que hubiera terminado el informe para esa fecha.
- Lietuviškai: Jis paprašė, kad būčiau užbaigęs ataskaitą iki tos datos.
- Spanish: Dijo que ojalá hubiera sabido antes.
- Lietuviškai: Jis pasakė, kad gaila, jog anksčiau nebūtų sužinojęs.
- Pluscuamperfecto de indicativo (había + participio) – rodo faktinį, tikrą veiksmą praeityje:
- Spanish: Cuando llegué, ella ya había salido.
- Lietuviškai: Kai atėjau, ji jau buvo išėjusi.
- Pluscuamperfecto de subjuntivo (hubiera + participio) – rodo praeities hipotetinį arba priešingą realybei veiksmą:
- Spanish: Si ella hubiera salido antes, lo habría visto.
- Lietuviškai: Jei ji būtų išėjusi anksčiau, būčiau ją pamačiusi.
- Imperfecto de subjuntivo (vienaskaitos paprasta forma: p. pvz., hablara, comiera) – vartojamas, kai veiksmas yra tuo pačiu ar vėlesniu laiku nei pagrindinis praeities veiksmas; pluperfect subjunctive rodo anksčiau įvykusį veiksmą.
- Maišymas su indikatyvu: „había“ vs „hubiera“. Pvz., „Si había sabido…“ yra netaisyklinga vietoj „Si hubiera sabido…“ kai norima išreikšti praeities prielaidą priešingą realybei.
- Netinkamas laikų suderinimas: si‑sakinio protazė turi būti pluperfect subjunctive (hubiera) tada pagrindinė dalis – dažniausiai condicional compuesto (habría). Ne: «Si hubiera venido, iré.» → Tai neteisinga suderinimo prasme.
- Vietinis / kalbinis variantas: kai kuriose šnekamosiose šalyse vartojama „hubiera“ vietoje „habría“ pagrindinėje sakinio dalyje („Hubiera ido si…“ vietoj „Habría ido si…“). Tai suprantama šnekamojoje kalboje, bet formaliai rekomenduojama naudoti „habría“ pagrindinėje dalyje ir „hubiera/hubiese“ protazėje.
- Netaisyklingas participio vartojimas: reikia atsiminti nepriklausomuosius participius (hecho, dicho, visto ir kt.), pvz., «Si hubiera hecho eso…» (ne *habría hecho eso* protazėje su hubieras — tai priklauso nuo sakinio struktūros).
Patarimai ir užuominos
- Hubiera ir hubiese yra tarpusavyje keičiamos; skirtumas yra labiau stilistinis/regionalinis.
- Jei norite išreikšti gailestį dėl praeities, „ojalá + pluscuamperfecto de subjuntivo“ yra natūrali konstrukcija: "Ojalá hubiera sabido".
- „Como si + pluscuamperfecto de subjuntivo" pabrėžia, kad vaizdinys yra priešingas faktinei praeičiai: "Habló como si hubiera sido rico." (jis taip nekalbėjo apie dabartį, o apie praeities prielaidą).
- pluskvamperfektinė jungiamoji nuosaka = pluscuamperfecto de subjuntivo
- jungiamoji nuosaka = subjuntivo (subjunctive mood)
- protazė = sąlygos dalis (si‑sakinyje) / if‑clause
- participio pasado = praeities dalyvis (past participle)
Santrauka
Pluskvamperfektinė jungiamoji nuosaka (isp. pluscuamperfecto de subjuntivo) formuojama HABER imperfecto de subjuntivo + participio pasado (hubiera/hubiese + participio). Ji reikalinga praeities sąlygoms priešingoms realybei, gailesčiams dėl praeities, po praeities veiksmažodžių, netiesioginėje kalboje (kai antrinis veiksmas yra anksčiau) ir po "como si". Atkreipkite dėmesį į laikų derinimą si‑sakiniuose ir į skirtumą tarp indikatyvo (había) ir subjunktivo (hubiera).