Praeities infinitivas (après avoir/être + participe passé)

Trumpas apibrėžimas: praeities infinitivas (franc. infinitif passé) yra sudėtinė veiksmažodžio forma, sudaryta iš infinityvo avoir arba être + participe passé. Jis nurodo veiksmą, kuris buvo atliktas prieš kitą veiksmą sakinyje (anksčiau už pagrindinį veiksmą), ir vartojamas po tam tikrų prielinksnių, po tam tikrų veiksmažodžių ar po būdvardžių.

Ką reiškia praeities infinitivas? Kada jį naudojame?

Praeities infinitivas rodo, kad viena veiksmo dalis įvyko prieš kitą. Jį dažniausiai sutinkame:

po prielinksnio après ("po to, kai...") – seka laike;
po kitų prielinksnių kaip sans ("nepaėmęs / nepadarius"), avant (dažniausiai priešas „avant de" su paprastu infinitivu) – priešingas laikas ar sąlyga;
po būdvardžių ir tam tikrų konstrukcijų, kai norime pabrėžti, kad kažkas jau buvo padaryta (pvz., content d'avoir..., désolé de ne pas avoir...);
po daugumos veiksmažodžių, reiškiančių nuomonę, pareiškimą ar suvokimą (sembler, prétendre, croire, paraître) – norint pasakyti, kad kažkas, atrodo, įvyko anksčiau.

Pavyzdžiai:
- Après avoir mangé, nous sommes sortis. (Po to, kai pavalgėme, išėjome.)
- Après être arrivé, il a téléphoné. (Atvykęs, jis paskambino.)
- Elle est contente d'avoir trouvé un emploi. (Ji džiaugiasi, kad rado darbą.)
- Il semble avoir oublié son portefeuille. (Atrodo, kad jis pamiršo piniginę.)
- Sans avoir prévenu, il est parti. (Jis išėjo neįspėjęs.)

Kaip sudaromas praeities infinitivas?

Formulė: avoir / être (infinitivas) + participe passé.

après avoir + participe passé (dažniausiai su dauguma veiksmažodžių): Après avoir fini, je suis parti.
après être + participe passé (su judėjimo ir refleksiniais veiksmažodžiais bei kai verčiama être kaip pagalbinis): Après être parti, il a téléphoné.

Pavyzdžiai:
- Après avoir fini mes devoirs, j'ai regardé la télévision. (Po to, kai baigiau namų darbus, pasižiūrėjau televizorių.)
- Après être monté à l'étage, il a fermé la porte. (Užlipęs į aukštą, jis uždarė duris.)
- Après s'être réveillée, elle a pris son café. (Atsikėlusi, ji išgėrė kavą.)

Kuris pagalbinis — avoir ar être?

Dauguma veiksmažodžių naudoja avoir (kaip ir passé composé): praėities infinitivas: avoir + participe passé.
Kai kurie veiksmažodžiai (dažniausiai judėjimo veiksmažodžiai ir refleksiniai veiksmažodžiai) naudoja être: être + participe passé.

Tipiški être veiksmažodžiai (judėjimas/keitimasis būsenos):
aller, venir, arriver, partir, entrer, sortir, monter, descendre, tomber, naître, mourir, rester, retourner, revenir, passer (kai intransityvus)

Svarbus niuansas (monter/descendre/sortir/retourner/passser):
Šie veiksmažodžiai gali vartoti avoir, jei jie turi tiesioginį objektą, arba être, jei yra intransityvūs:
- Après avoir monté les valises, il s'est reposé. (Užnešęs lagaminus / pakėlęs bagažą, jis pailsėjo.) — čia avoir, nes „les valises" yra tiesioginis objektas.
- Après être monté sur le toit, il a pris une photo. (Užlipęs ant stogo, jis nufotografavo.) — čia être, nėra tiesioginio objekto.

Refleksiniai veiksmažodžiai:
Refleksiniai veiksmažodžiai sudaro praeities infinitivą su s' + être + participe passé: s'être levé(e)(s).

Après s'être levés, ils sont partis. (Atsikėlę, jie išėjo.)

Suderinimas (accord) — kada reikia derinti participį?

Suderinimo taisyklės praeities infinitive atitinka taisykles, taikomomis passé composé:

Jeigu pagalbinis yra être, participe passé suderina su veikėju (sujungtuoju subjektu infinityve): lytis ir skaičius.
Après être parti (m.sg.) / partie (f.sg.) / partis (m.pl.) / parties (f.pl.).
Pavyzdys: Après être rentrée, elle a fermé la porte. (Grįžusi, ji uždarė duris.)

- Jeigu pagalbinis yra avoir, paprastai participis nepriderinamas; tačiau jeigu prieš participį yra tiesioginis objektas, įvardis ar daiktavardis, einantis prieš turinį (t. y. prieš avoir), tada participis sutampa su šiuo priešine tiesiogine dalimi.
- Pavyzdys: Les lettres qu'il prétend avoir écrites sont perdues. (Laiškai, kuriuos jis teigia parašęs, yra dingę.) — „écrites" sutampa su „les lettres" (moterišk. daug.).
- Kitas: Je regrette de ne pas les avoir vus. (Gailiuosi, kad jų nemačiau.) — čia „les" prieš «avoir», todėl «vus» sutampa (jei „les" reiškia vyrus ar mišrią grupę).

Refleksiniai veiksmažodžiai — dar viena taisyklė:
Dėl refleksinių veiksmažodžių taisyklės: participis sutampa su subjektu, jei refleksinis įvardis veikia kaip tiesioginis objektas (pvz., se laver). Jeigu refleksinis įvardis yra netiesioginis (pvz., se parler, se téléphoner), participis paprastai nesutampa.
- Après s'être lavée, elle est sortie. (Ji nusipraususi, išeina.) — sutampa: lavée su aš (ji).
- Après s'être parlé, ils ont compris. (Pakalbėję vienas su kitu, jie suprato.) — pasikeitimo nėra: «parlé» nesuderinamas, nes „se" čia netiesioginis objektas.

Įvardžių (pronominais) vieta ir neigimas praeities infinitive

Objektų įvardžiai dedami prieš pagalbinį infinitive (avoir/être):
Après l'avoir vu, j'ai compris. (Po to, kai jį pamačiau, supratau.)
Après leur avoir parlé, elle a changé d'avis. (Pakalbėjusi su jais, ji pakeitė nuomonę.)
Refleksinis įvardis tvirtai stovi prieš être: s'être, nous être, etc.
Après s'être levés, nous avons pris le petit-déjeuner. (Atsikėlę, mes pavalgėme pusryčius.)
Neigimas: ne...pas dedamas prieš pagalbinį: ne pas avoir / ne pas être
Je regrette de ne pas avoir répondu à l'invitation. (Gailiuosi, kad neatsakiau į kvietimą.)
Elle est fâchée de ne pas être venue. (Ji piktina, kad neateis / neatėjo.)

Pavyzdžių su įvardžiais ir neigimu:
- Je suis désolé de ne pas l'avoir prévenue. (Apgailestauju, kad jos neįspėjau.)
- Après leur avoir expliqué la situation, ils ont accepté. (Paaiškinęs jiems situaciją, jis sutiko.)
- Il est parti sans avoir pris son passeport. (Jis išvyko nepaėmęs paso.)

Skirtumai tarp infinitif présent, infinitif passé ir gérondif passé

Infinitif présent (pvz., faire, partir): nurodo veiksmą kaip tikrą ar bendrai vykstantį, bet neparodo, kad veiksmas įvyko anksčiau. Po avant de vartojamas présent: Avant de partir, ferme la porte. (Prieš išeinant, uždaryk duris.)
Infinitif passé (avoir/être + participe passé): nurodo, kad veiksmas įvyko prieš kitą veiksmą: Après avoir fini, nous sommes sortis.
Gérondif passé (en + ayant/étant + participe passé): panašus praeities laikas, dažnai rodo priežastį arba veiksmą, atliktą prieš pagrindinį veiksmą; niuansai nuo après avoir: en ayant daro didesnę priežastinio ryšio ar būdo nuorodą.
En ayant terminé ses devoirs, elle est sortie. (Baigusi namų darbus, ji išėjo.) — čia pabrėžiama priežastis arba aplinkybė.
Après avoir terminé ses devoirs, elle est sortie. (Po to, kai baigė namų darbus, ji išėjo.) — pabrėžiama laiko seka.

Tipiškos klaidos ir kaip jų išvengti

Pamiršti, kuris pagalbinis reikia: rašyti *Après avoir allé* — neteisinga. Teisinga: Après être allé.
Neįdėti refleksinio "se" prieš être: rašyti *Après être lavé* vietoj *Après s'être lavé* (kai veiksmas yra refleksinis).
Netinkamas dalyvio derinimas po avoir, kai prieš participį yra tiesioginis objektas: sakyti *Les lettres qu'il prétend avoir écrits* — klaida. Teisingai: Les lettres qu'il prétend avoir écrites.
Netinkama įvardžių vieta: rašyti *Après avoir lui parlé* — klaida. Teisinga: Après lui avoir parlé.
Maišyti en ayant ir après avoir: žinokite niuansus (priežastis vs laiko seka).

Išplėstiniai pavyzdžiai (sudėtingesnės konstrukcijos)

Il semble avoir compris la règle. (Panašu, kad jis suprato taisyklę.) — veiksmas pirmas (su past infinitive), pagrindinis sakinys sako apie nuomonę.
La maison qu'il prétend avoir achetée est ancienne. (Namas, kurį jis teigia nupirkęs, yra senas.) — participio sutapimas su «la maison» (f.sg.).
Je regrette de ne pas les avoir vus avant. (Gailiuosi, kad jų anksčiau nemačiau.) — «les» prieš «avoir», todėl «vus» sutampa.
Après s'être lavés, les enfants ont mis leurs pyjamas. (Nuprausęsi, vaikai užsidėjo pižamas.) — refleksinis + derinimas (jei vaikai — įvairios lyties grupė, dalyvis bus „lavés").

Santrauka: greitas kontrolinis sąrašas

Formavimas: avoir/être (inf.) + participe passé.
Rinkis être, jei veiksmažodis yra judėjimo arba refleksinis (taip pat priklauso nuo transityvumo).
Refleksinis įvardis (se, nous, vous...) dedamas prieš être: s'être, nous être.
Kai auxiliary = être → participis sutampa su subjektu (lytis/skaičius).
Kai auxiliary = avoir → participis sutampa tik su tiesioginiu objektu, kai tas objektas eina prieš participį (pvz., įvardis).
Dažniausiai po après vartokite praeities infinitivą, o po avant de — paprastą infinitivą.

Trumpas žodynėlis (glosarus)

Infinitif passé / Praeities infinitivas: avoir/être + participe passé; veiksmas, įvykęs prieš kitą.
Infinitif présent / Paprastasis infinitivas: bergeras veiksmažodžio pavidalas (parler, finir...).
Participe passé / Praeities dalyvis: pvz., parlé, fini, allé — dalis sudėtinių laikų.
Auxiliaire / Pagalbinis veiksmažodis: avoir arba être, vartojamas sudėtiniuose laikuose.
COD (complément d'objet direct) / tiesioginis objektas: daiktavardis arba įvardis, tiesiogiai kenčiantis veiksmą; svarbus derinimui su avoir.

Jeigu norite, galiu parengti trumpą santrauką su dažniausiai vartojamais veiksmažodžiais, kurie sudaro praeities infinitivą su être arba avoir, arba pateikti daugiau konkrečių sakinių su vertimais į lietuvių kalbą.