„che“ praleidimas šnekamojoje italų kalboje

Kas yra „che“ praleidimas šnekamojoje italų kalboje?

„Che“ praleidimas reiškia situacijas, kai italų kalboje, ypač šnekamojoje, jungtukas arba komplementizatorius che („kad/that“) nelieka prieš priklausomą sakinį: vietoj „Penso che sia tardi“ girdime / sakome „Penso sia tardi“. Tai nėra vienintelė gramatinė taisyklė — tai stilistinis ir sintaksinis reiškinys, lemiantis, kada che yra privalomas, o kada gali būti praleistas.

Kada ir kodėl italai kartais praleidžia „che“?

Praleidimas dažniausiai vyksta dėl kalbos ekonomijos (greičiau, trumpiau), aiškumo (kai sakinio struktūra jau pakankamai signalizuoja priklausomą sakinį) arba kalbos stilistikos (tam tikros veiksnių grupės natūraliai leidžia trikdį praleisti). Tai labiau būdinga kasdienei, pokalbinei kalbai, tačiau tam tikrais atvejais priimtina ir rašytinėje kalboje.

Kokiose situacijose dažniausiai leidžiama praleisti „che“?

Po nuomonę, vertinimą ar mąstymą išreiškiančių veiksmažodžių

Tokie veiksmažodžiai: pensare, credere, ritenere, supporre. Dažnai praleidžiama, ypač jeigu priklausomas sakinys yra trumpas ir naudoja subjunktivą ar konstrukciją, kuri aiškiai rodo, jog tai nėra pagrindinis sakinys.

- Penso (che) sia tardi. — Manau, kad jau vėlu. (Penso sia tardi.)
- Non credo (che) abbia capito. — Nemanau, kad jis suprato. (Non credo abbia capito.)

Po impersonalinių posakių (È possibile, È importante, È probabile ir pan.)

Impersonalūs išsireiškimai dažnai sutrumpinami:

- È importante (che) tu studi. — Svarbu, kad tu mokytum. (È importante tu studi.)
- È probabile (che) si siano persi. — Gali būti, kad jie pasiklydo. (È probabile si siano persi.)

Po veiksmažodžių, reiškiančių viltį, baimę, pageidavimą (sperare, temere, desiderare, volere ir kt.)

Ypač su subjunktivu:

- Spero (che) arrivi presto. — Tikiuosi, kad jis greit atvyks. (Spero arrivi presto.)
- Temo (che) non arrivi. — Bijau, kad jis neateis. (Temo non arrivi.)

Kai priklausomas sakinys prasideda neutraliu elementu (pvz., „ci“, „ne“) arba yra trumpas ir aiškus

- Mi sembra (che) ci sia un errore. — Man atrodo, kad yra klaida. (Mi sembra ci sia un errore.)

Kada „che“ privalo likti (kur jo nevalia praleisti)?

1) Santykiniuose sakiniuose, kai „che“ yra reliatyvusis įvardis (kas = who/which/that)

Kai „che“ reiškia „kuris/kuria/kurie“ ir jungia pagrindinę frazę su apibūdinančia fraze, jo praleidimas dažniausiai būtų netaisyklingas arba labai dialektinis:

- La ragazza che hai visto è mia amica. — Mergina, kurią matei, yra mano draugė. (Ne: *La ragazza hai visto...)

2) Po veiksmažodžių, kuriems reikia pranešti apie tartum faktą ar perduoti tiesioginę informaciją (dire, spiegare, raccontare ir kt.), dažniausiai išlaikomas „che“

- Mi ha detto che arriverà presto. — Jis man pasakė, kad atvyks greitai. (Mi ha detto arriverà presto — gali būti nesuprantama arba nepriimtina.)

3) Kai „che“ yra būtinas dėl aiškumo: prieštaravimo ar dviprasmybių atvejais

Jei praleidus sakinys tampa dviprasmiškas arba klaidinantis dėl gramatinės funkcijos, geriau palikti „che“.

- Ho paura che Marco non venga. — Bijau, kad Marco neateis. (Ne: *Ho paura Marco non venga — tai gali skambėti neaiškiai.)

4) Pastataus konstruktai su „il fatto che“, „la possibilità che“ ir pan.

- Il fatto che tu non sia venuto mi ha sorpreso. — Tas faktas, kad tu neatvykai, mane nustebino. (Negalima praleisti „che“.)

Ar praleidimas keičia nuosaką ar reikšmę?

Praleidimas pats savaime nekeičia nuosakos (subjunktivas/indikatyvas) — nuosaka priklauso nuo veiksmažodžio semantikos ir sakinio. Tačiau praktikoje praleidimas labiau siejamas su konstrukcijomis, kuriose vartojamas subjunktivas (pvz., «Penso sia giusto») — todėl daug pavyzdžių, kuriuose praleidimas atrodo dažnesnis, naudoja subjunktivą.

Pavyzdys:

- Penso (che) tu abbia ragione. — abiem atvejais vartojamas subjunktivas „abbia“, tad nuosaka nepasikeičia: Penso che tu abbia ragione / Penso tu abbia ragione.

Tačiau kartais praleidimas gali pakeisti sakinio ritmą ar pabrėžimą — be jokios leksinės reikšmės kaitos, tik stilistiškai.

Palyginimas su lietuvių kalba

Lithuanian: jungtukas „kad“ atitinka italų „che“. Skirtumas tas, kad lietuvių kalboje „kad“ dažnai yra privalomas daugelyje konstrukcijų („Manau, kad...“), o italų kalboje praleidimas leidžiamas plačiau po tam tikrų veiksmažodžių ir impersonalinių išraiškų. Todėl lietuviui reikia priprasti: išgirdus itališką trumpesnę formą, tai dažnai yra norma (pvz., „Manau tu atvyksi“ lietuviškai skambėtų neįprastai: „Manau, kad tu atvyksi").

Dažniausios klaidos ir praktiniai patarimai

- Nesistenkite praleisti „che“ visur: laikykitės taisyklių. Praleidimas dažniausias po tik tam tikrų veiksmažodžių ir impersonalinių konstrukcijų.
- Rašantis formalius tekstus geriau palikti „che“ — tai saugiau ir aiškiau.
- Jei klausiate ar pranešate kokią informaciją (dire, spiegare, chiedere), nelaikykite praleidimo: palikite „che".
- Nepainiokite su „di + infinitive“: kai taisyklinga konstrukcija yra „decidere di fare qualcosa“, netinka praleidimas „che“: „Ho deciso di partire" (ne „Ho deciso partire").
- Jeigu praleidus kyla dviprasmybė ar sakinio interpretacija neaiški, palikite „che".

Praktiniai pavyzdžiai — leidžiami vs. neleidžiami atvejai

Leidžiami / dažni praleidimo pavyzdžiai

- Penso (che) sia meglio. — Manau, kad būtų geriau. (Penso sia meglio.)
- Credo (che) non ci siano problemi. — Manau, kad problemų nėra. (Credo non ci siano problemi.)
- Sembra (che) abbia piovuto. — Atrodo, kad lijo. (Sembra abbia piovuto.)
- Spero (che) tu venga. — Tikiuosi, kad tu ateisi. (Spero tu venga.)
- È importante (che) partecipiate. — Svarbu, kad dalyvautumėte. (È importante partecipiate.)

Atvejai, kur praleidimas nerekomenduojamas ar neteisingas

- La macchina che hai comprato è nuova. — Mašina, kurią nusipirkai, yra nauja. (Ne: *La macchina hai comprato è nuova.)
- Mi ha detto che partirà domani. — Jis man pasakė, kad išvyks rytoj. (Ne: *Mi ha detto partirà domani.)
- Il fatto che non sia venuto mi preoccupa. — Tas faktas, kad jis neatejo, mane neramina. (Negalima praleisti „che".)

Keli keblesni atvejai (naudinga žinoti)

- Penso (che) Maria sia stanca. — Kartais girdėsite ir „Penso Maria sia stanca“, bet tokiu atveju geriau palikti „che" — ypač kai priklausomas sakinys prasideda asmens vardu, kad išvengtumėte painiavos.
- Dire / raccontare: kai pranešate faktą, vartokite „che". Greita kalba gali leistis į praleidimus vietiniais dialektais, bet tai neprivaloma ir ne visada suprantama regiono ribose.

Trumpa santrauka ir keli praktiniai patarimai

- Praleidimas dažniausiai saugus po veiksmažodžių, reiškiančių nuomonę, įspūdį ar jausmą (pensare, credere, sembrare, sperare), ypač prieš subjunktivą.
- Išvenkite praleidimo rašydami formaliai arba kai „che" yra reliatyvusis įvardis ar dalis užfiksuotos frazės („il fatto che").
- Jei abejojate — palikite „che". Tai visuomet saugu ir aišku.

Žodynėlis (trumpai ir aiškiai)

Komplementizatorius — žodis, jungiantis pagrindinį sakinį su priklausomu (ital. "che" atlieka šią funkciją: "Penso che..." = "I think that...").

Priklausomas sakinys (pavaldus sakinys) — sakinys, kuris priklauso nuo kito ir papildo ar paaiškina jį (pvz., "che sia tardi").

Subjunktivas (congiuntivo) — nuosaka, naudojama išraiškingoms nuotaikoms, abejonėms, pageidavimams (pvz., "sia", "venga").

Klitikas — trumpas žodis/prielinksnis, pritvirtinamas prie veiksmažodžio (pvz., "ci", "ne"), kuris kartais padeda aiškumui praleidus "che".

Išvada

„Che“ praleidimas yra natūralus italų šnekamosios kalbos reiškinys ir tam tikrais atvejais priimtinas bei dažnas. Tačiau taisyklės rūšis priklauso nuo veiksmažodžio, konstrukcijos ir konteksto. Mokantis italų — klausykite natūralios kalbos ir imkite pavyzdžių, bet rašydami ir kai norite būti aiškūs, veskite "che". Tai saugus ir taisyklingas sprendimas.