Infinitivas prieš „che + subjunktivas“

Infinitivas prieš "che + subjunktivas" italų kalboje — kada ir kodėl rinktis vieną ar kitą?

Italų kalboje veiksmą šalutiniuose sakiniuose galima išreikšti dviem dažniausiai pasitaikančiais būdais: infinitivu (infinito) arba junginiu su „che“ + konjunktivu (congiuntivo). Paprastai:

- infinitivas: kai pagrindinio ir šalutinio sakinio subjektai sutampa arba kai sakome bendrinę, impersonalų mintį;
- „che“ + konjunktivas: kai subjektai skiriasi arba kai išreiškiame norą, pageidavimą, baimę, abejonę, būtinumą ar emociją.

Toliau — taisyklės, formavimas, daug pavyzdžių ir dažniausios klaidos.

1) Kai pagrindinio ir šalutinio sakinio subjektas yra tas pats

- Voglio partire domani. (Noriu išvykti rytoj.) — subjektas: aš / voglio = io, partire = io
- Devo studiare per l'esame. (Turiu mokytis dėl egzamino.)
- Preferisco restare a casa. (Labiau noriu likti namuose.)

Komentaras: jeigu sakinio prasmė reiškia veiksmą, kurį atlieka tas pats asmuo, naudojamas infinitivas.

2) Po modalių arba pagalbinių veiksmažodžių (volere, potere, dovere, sapere ir pan.)

- Posso uscire? (Ar galiu išeiti?)
- Non possiamo venire. (Negalime ateiti.)
- Sai nuotare? (Ar moki plaukti?)

3) Po tam tikrų veiksmažodžių, kurie reikalauja prielinksnio prieš infinitivą: di arba a

Veiksmai su "di": decidere di, sperare di, cercare di, smettere di, finire di, promettere di, minacciare di.

- Ho deciso di partire. (Nusprendžiau išvykti.)
- Spero di finire il lavoro oggi. (Tikiuosi šiandien pabaigti darbą.)
- Ho smesso di fumare. (Nustojau rūkyti.)

Veiksmai su "a": provare a, imparare a, insegnare a, aiutare a.

- Provo a parlare in italiano. (Bandyti kalbėti itališkai.)
- Mia madre mi ha insegnato a nuotare. (Mano mama išmokė mane plaukti.)

Pastaba: kai kurie veiksmažodžiai gali vartoti arba "a", arba "di" (pvz., cominciare a / cominciare a fare / cominciare di — dažniau a), todėl verta mokytis žodžių su įprastu prielinksniu.

4) Po prielinksnių ar konstrukcijų, kurios reiškia tikslą, sąlygą ar laiką: per, prima di, dopo (su ateities ar praeities nuoroda), senza

- Prima di uscire, ho controllato le luci. (Prieš išeidamas, patikrinau šviesas.)
- Per imparare l'italiano, devi esercitarti ogni giorno. (Norint išmokti italų k., reikia kasdien praktikuotis.)
- Senza pensarci, ha detto di sì. (Nesusimąstęs jis pasakė „taip“.)
- Dopo aver mangiato, siamo usciti. (Po to, kai pavalgėme, išėjome.)

5) Po jutimo veiksmažodžių (vedere, sentire, ascoltare) kai stebima pati veiksmo eiga (daiktinis regėjimas / girdėjimas)

- L'ho visto entrare. (Mačiau jį įeinant.)
- Ti ho sentito cantare. (Girdėjau tave dainuojant.)

Komentaras: šiuo atveju infinitivas (dažniausiai be prielinksnio) parodo, kad stebėjote veiksmą vykstant.

6) Impersonalios arba bendrinės išraiškos, kai kalbame apskritai

- È importante studiare. (Svarbu mokytis.)
- Bisogna rispettare le regole. (Reikia laikytis taisyklių.)

Nuance: jei norime kreiptis į konkrečią asmenį, dažnai vartosime "che + congiuntivo" (žr. žemiau):
- È importante che tu studi. (Svarbu, kad tu mokytumeisi.)

1) Kai subjektai skiriasi (kai prašymas / noras / reikalavimas yra nukreiptas į kitą asmenį)

- Voglio che tu venga. (Noriu, kad tu ateitum.) — subjektas main: io; šalutinis: tu
- Preferisco che Marco resti a casa. (Labiau noriu, kad Markas liktų namuose.)
- Vorrei che mi rispondessi domani. (Norėčiau, kad man atsakytum rytoj.)

2) Po jausmų, abejonės, baimės, nuostabos ar emocijų rodančių veiksmažodžių

- Temo che non sia pronto. (Bijau, kad jis nėra pasiruošęs.)
- Mi dispiace che tu non possa venire. (Gaila, kad tu negalėsi atvykti.)
- Sono felice che tu sia qui. (Džiaugiuosi, kad tu čia.)

3) Po asmeninėmis nuomonėmis ar teiginiais, kurie išreiškia neapibrėžtumą arba abejonę (non credere, dubitare, non pensare)

- Non credo che sia una buona idea. (Nemanau, kad tai gera idėja.)
- Dubito che lui lo sappia. (Abu ne, ar jis tai žino.)

Pastaba: kai sakome tik faktą ar esame užtikrinti, dažnai vartojamas indikatyvas: "Credo che sia giusto" (dažnai su konjunktivu) vs "Penso che è vero" (kai tikime). Italų kalboje skirtumas gali būti smulkus ir priklauso nuo kalbėtojo nuomonės.

4) Po impersonalinių išraiškų, kurios reikalauja konjunktivo: è importante che, è necessario che, è meglio che, è possibile che ir pan.

- È necessario che tutti arrivino puntuali. (Reikia, kad visi atvyktų laiku.)
- È possibile che piova domani. (Gali būti, kad rytoj lis.)

- Sebbene sia stanco, viene lo stesso. (Nors jis pavargęs, vis tiek ateina.)
- Ti aiuto purché tu mi dica la verità. (Padėsiu, jei/jeigu tu man pasakysi tiesą.)

6) Laikų seka konjunktive (consecutio temporum): svarbu pasirinkti tinkamą konjunktivo laiką

- Dabartis / ateitis (pagrindinis sakinys dabartyje arba ateityje): congiuntivo presente / congiuntivo passato
- Spero che tu venga. (Tikiuosi, kad tu ateisi.) — congiuntivo presente
- Spero che tu abbia studiato. (Tikiuosi, kad tu išmokai / išlaikei egzaminą.) — congiuntivo passato (kai kalbama apie praeities veiksmą)

- Praeitis (pagrindinis sakinys praeityje): congiuntivo imperfetto / congiuntivo trapassato
- Pensavo che lui fosse stanco. (Maniau, kad jis buvo pavargęs.) — congiuntivo imperfetto
- Temevo che lui avesse già mangiato. (Bijojau, kad jis jau buvo pavalgęs.) — congiuntivo trapassato

A) "Prima di" (infinitivas) vs "Prima che" (che + congiuntivo)

- Prima di uscire, ho chiuso la porta. (Prieš išeidamas, uždariau duris.) — subjektas tas pats (aš)
- Chiudi la porta prima che esca Marco. (Uždaryk duris, kol Marco neišeis / kol Markas neišeis.) — Marco yra kitas subjektas ⇒ congiuntivo: "esca"

B) "Senza" + infinitive vs "Senza che" + congiuntivo

- È entrato senza dire una parola. (Jis įėjo nepasakęs nė žodžio.) — subjektas tas pats
- È uscito senza che nessuno lo sapesse. (Jis išėjo taip, kad niekas to nežinojo.) — subjektai skiriasi ⇒ "nessuno lo sapesse"

C) "Dopo aver" (infinito passato) vs "Dopo che" + indicativo/congiuntivo

- Dopo aver mangiato, siamo usciti. (Po to, kai pavalgėme, išėjome.) — trumpesnė, stilistiškai comoda konstrukcija su infinitivu
- Siamo usciti dopo che avevamo mangiato. (Išėjome po to, kai buvome pavalgę.) — galimas variantas su "dopo che" + indicativo

D) "Spero di venire" vs "Spero che tu venga" — svarbus skirtumas subjekto požiūriu

- Spero di venire domani. (Tikiuosi ateiti rytoj.) — aš ir ateiti (infinitivas) ⇒ tas pats subjektas
- Spero che tu venga domani. (Tikiuosi, kad tu ateisi rytoj.) — prašymas / viltys kito žmogaus atžvilgiu ⇒ che + congiuntivo

Infinitivas (infinito)

- Dabartinis: parlare, leggere, dormire
- Būtasis (infinito passato): avere + būtojo participio arba essere + būtojo participio
- Aver parlato, essere andato/essere tornati

Pavyzdžiai:
- Dopo aver finito, sono uscito. (Baigęs, aš išėjau.)
- Essendo arrivati in ritardo, hanno perso l'inizio. (Kadangi vėlavo, praleido pradžią.) — (past infinitive su essere)

Congiuntivo (subjunktivas) — pagrindiniai laikai

- Congiuntivo presente (parlare): che io parli, che tu parli, che lui/lei parli, che noi parliamo, che voi parliate, che loro parlino
- Congiuntivo passato (parlare): che io abbia parlato, che tu abbia parlato, che lui abbia parlato, che noi abbiamo parlato(?), that last is "che noi abbiamo parlato" — tačiau konjunktive "noi" forma tikrai "che noi abbiamo parlato" — Taip, present subjunctive of avere is "che noi abbiamo".
(pažymėtina: konjunktivo passato = konjunktivo presente iš padėjėjų + participle)
- Congiuntivo imperfetto (parlare): che io parlassi, che tu parlassi, che lui parlasse, che noi parlassimo, che voi parlaste, che loro parlassero
- Congiuntivo trapassato: che io avessi parlato / che io fossi andato (pagal pagalbinį verą)

Pavyzdžiai:
- Spero che tu abbia capito. (Tikiuosi, kad supratai.) — congiuntivo passato
- Pensavo che lui fosse stanco. (Maniau, kad jis buvo pavargęs.) — congiuntivo imperfetto

- Klaida: „Spero venire domani.“ (neitalų kalba)
- Teisingai: Spero di venire domani. (jeigu subjektas tas pats) arba Spero che tu venga domani. (jeigu kalbame apie kitą asmenį)

- Klaida: vartoti infinitivą, kai subjektai skiriasi:
- Netinkamai: Voglio partire mio fratello. (beprasmiška)
- Teisingai: Voglio che mio fratello parta. (Noriu, kad mano brolis išvyktų.)

- Klaida: vartoti indikatyvą po „non credo/ dubito“, kai reikalingas konjunktivas:
- Netinkamai: Non credo che è una buona idea.
- Geriau: Non credo che sia una buona idea. (Nemanau, kad tai gera idėja.) — konjunktivas rodo abejones

- Klaida: painioti "prima di" ir "prima che":
- "Prima di" + infinitivas = subjektas tas pats
- "Prima che" + congiuntivo = kitas subjektas

- Klaida: pamiršti "di" arba "a" po tam tikrų veiksmažodžių:
- Netinka: Ho deciso partire.
- Teisinga: Ho deciso di partire.

- Ar pagrindinio ir šalutinio sakinio subjektas tas pats? Jeigu taip → infinitivas arba "di + infinito" / "a + infinito" priklausomai nuo veiksmažodžio. Jei ne → "che + congiuntivo".
- Ar išreiškiate norą/įsakymą/ pageidavimą kitam asmeniui? Jeigu taip → "che + congiuntivo".
- Ar po žodžio eina prielinksnis (di / a)? Išmokite dažniausiai vartojamus veiksmažodžius su prielinksniu (decidere di, provare a, ecc.).
- Kiek tikrumo / abejonės reiškiate? Didesnė abejonė → konjunktivas.

- Infinitivas (infinito) — veiksmažodžio nesugrupuota, „neasmeninė“ forma: parlare, leggere, dormire. Naudojama, kai subjektas sutampa arba sakoma bendrinei mintims.
- Infinitivo passato — būtojo laiko infinitivas: aver/parere + participio (aver parlato, essere andato).
- Congiuntivo (subjunktivas) — nuotaika, naudojama po emocijų, abejonės, norų, būtinumų, taip pat reikalaujama kai subjektai skiriasi.
- Congiuntivo presente / passato / imperfetto / trapassato — atitinkami konjunktivo laikai (dabartis / būtasis / praeitis / praeities antepriešiškas laikas).
- Prielinksniai su infinityvu — kai kurie veiksmažodžiai reikalauja "di" arba "a" prieš infinitivą (decidere di, provare a).

Italų kalboje skirtumas tarp infinitivo ir "che + congiuntivo" dažnai atrodo labai taisyklėtas: subjektų sulyginimas ir emocijos/abejonės yra pagrindiniai rodikliai. Praktikoje dažnai matysite abi formas ir niuansai (pvz., impersonalios frazės su infinitivu vs konjunktivu) — skaitydami ir klausydami atkreipkite dėmesį į subjektą ir kontekstą. Jei abejojate: pagalvokite, ar norite kreiptis į kitą asmenį arba ar išreiškiate emociją/abejonę — jei taip, greičiausiai reikės "che + congiuntivo".

Sėkmės mokantis — daug klausykite natūralių kalbos pavyzdžių ir kartokite poras (infinitivas vs "che + congiuntivo"), kad jaustumėtės užtikrintai!