Konjunktivas norams ir rekomendacijoms

Konjunktivas (congiuntivo) norams ir rekomendacijoms italų kalboje

Italų kalbos konjunktivas (ital. congiuntivo) – tai nuosaka, kuri išreiškia negriežtai įvykstančius dalykus: norus, pageidavimus, rekomendacijas, abejones, emocijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kodėl vartojamas konjunktivas kalbant apie norus ir rekomendacijas, kaip jis formuojamas skirtingais laikais, ir pateiksime gausybę praktinių pavyzdžių su lietuviškais vertimais.

Kada reikia konjunktivo?

Konjunktivas vartojamas, kai pagrindinėje sakinio dalyje yra veiksmažodžiai ar išraiškos, kurios reiškia:
- norą, pageidavimą (voglio, desidero, vorrei, desidererei)
- prašymą, reikalavimą (chiedo, pretendo, esigo, ordino)
- patarimą, rekomendaciją (consiglio, raccomando, suggerisco)
- būtinybę ar vertinimą (è importante che, è necessario che, è meglio che, bisogna che)

Paprastai konjunktivas eina po junginio che (kad):
- Voglio che tu venga domani. — Noriu, kad tu ateitum rytoj.
- Ti consiglio che tu parli con lui. — Patariu, kad tu pasikalbėtum su juo.

Svarbus principas (vienodas ar kitoks sakinį turintis subjektas)
- Jei pagrindinio sakinio subjektas ir padalinio (propozicijos) subjektas sutampa, dažniau vartojamas infinitivas: "Voglio partire." (Aš noriu išvykti.)
- Jei subjektai skiriasi, reikia naudoti che + konjunktivą: "Voglio che tu parta." (Noriu, kad tu išvyktum.)

Pavyzdžiai:
- Voglio andare in Italia. — Noriu važiuoti į Italiją. (Tas pats subjektas: aš)
- Voglio che Marco vada in Italia. — Noriu, kad Markas važiuotų į Italiją. (Skirtingi subjektai)

Dažniausi veiksmažodžiai ir išraiškos po kurių eina konjunktivas

Veiksmažodžiai
- volere: Voglio che tu venga. — Noriu, kad tu ateitum.
- desiderare: Desidero che Maria sia felice. — Pageidauju, kad Marija būtų laiminga.
- preferire: Preferisco che tu resti. — Teikiu, kad tu liktum.
- chiedere: Chiedo che lui mi dica la verità. — Prašau, kad jis man pasakytų tiesą.
- ordinare/pretendere/esigere: Ordino che gli studenti stiano zitti. — Užsakau, kad studentai tyli.
- consigliare/suggerire/raccomandare: Ti consiglio di studiare / Consiglio che tu studi. — Patariu tau mokytis / Patariu, kad tu mokytum.
- sperare/auspicare: Spero che tutto vada bene. — Tikiuosi, kad viskas klostysis gerai.

Impersonalios išraiškos
- È importante che...: È importante che tutti partecipino. — Svarbu, kad visi dalyvautų.
- È necessario che...: È necessario che lei firmi il documento. — Reikia, kad ji pasirašytų dokumentą.
- È meglio che...: È meglio che tu non lo dica. — Geriau būtų, jei tu to nesakytum.
- Bisogna/Conviene + che: Bisogna che tu studi. — Reikia, kad tu mokytumeisi.

Kaip formuojamas konjunktivas: pagrindiniai laikai ir pavyzdžiai

Italų konjunktive svarbiausi laikai, kuriuos reikia žinoti norams ir rekomendacijoms:
- Congiuntivo presente (dabartis)
- Congiuntivo imperfetto (netolima praeitis / mandagus pageidavimas)
- Congiuntivo passato (sudėtinis: present of avere/essere + participio passato)
- Congiuntivo trapassato (pluokametras: imperfetto of avere/essere + participio passato)

Congiuntivo presente — forma ir pavyzdžiai
- Parlarе (1 gr.) → io parli, tu parli, lui/lei parli, noi parliamo, voi parliate, loro parlino.
- Credere / dormire (2/3 gr.) → io creda / dorma, tu creda / dorma, noi crediamo / dormiamo, loro credano / dormano.

Pavyzdžiai:
- Voglio che tu parli con calma. — Noriu, kad tu kalbėtum ramiai.
- È importante che lei dorma abbastanza. — Svarbu, kad ji pakankamai ilsėtųsi.

Congiuntivo imperfetto — kada vartojamas ir pavyzdžiai
Forma (parlare): io parlassi, tu parlassi, lui parlasse, noi parlassimo, voi parlaste, loro parlassero.

Naudojimas: dažnai po pagrindinių veiksmažodžių praeityje, taip pat su kondicionaliu "vorrei/mi piacerebbe" (mandagūs pageidavimai).

Pavyzdžiai:
- Vorrei che tu venissi con noi. — Norėčiau, kad tu eitum su mumis.
- Volevo che lui mi aiutasse. — Norėjau, kad jis man padėtų.

Congiuntivo passato — kaip sudaromas ir pavyzdžiai
Sudaromas su congiuntivo presente pagalbiniuose veiksmažodžiuose avere/essere + participio passato:
- Che tu abbia parlato, che lei sia andata.

Pavyzdžiai:
- Spero che tu abbia finito il lavoro. — Tikiuosi, kad tu baigei darbą.
- Temo che Maria sia partita ieri. — Bijau, kad Marija išvyko vakar.

Pastaba: jei pagalbinis veiksmažodis yra essere, participio passato derinasi su subjektu (pvz., "sia andata" / "siano andati").

Congiuntivo trapassato — kada vartojamas
Sudaromas su congiuntivo imperfetto formomis di avere/essere + participio passato:
- Che tu avessi parlato, che lei fosse andata.

Pavyzdys:
- Volevo che tu fossi venuto alla riunione. — Norėjau, kad būtum atėjęs į susirinkimą.

Kaip pasirinkti tinkamą laiką konjunktive? (paprasta taisyklė)

- Jei pagrindinis veiksmažodis yra dabarties arba ateities laiko (voglio, spero, è importante che...), ir norima išreikšti veiksmo dabartį arba ateitį → CONGIUNTIVO PRESENTE.
- Voglio che tu studi. — Noriu, kad tu mokytumeisi (dabar/ateityje).

- Jei pagrindinis veiksmažodis yra dabartyje, bet kalbama apie praeities veiksmą → CONGIUNTIVO PASSATO.
- Spero che tu abbia studiato. — Tikiuosi, kad tu jau mokiaisi.

- Jei pagrindinis veiksmažodis yra praeityje (volevo, speravo) arba tai yra mandagus pageidavimas (vorrei, mi piacerebbe) → CONGIUNTIVO IMPERFETTO.
- Vorrei che tu venissi. — Norėčiau, kad tu ateitum.
- Speravo che lui venisse. — Jis tikėjosi, kad jis ateis (praeitus lūkesčius išreiškia imperfektas).

- Jei norima kalbėti apie įvykį, kuris jau buvo įvykęs prieš kitą praeities įvykį → CONGIUNTIVO TRAPASSATO.
- Volevo che tu avessi finito prima della festa. — Norėjau, kad tu būtum baigęs prieš vakarėlį.

Che + konjunktivas ar di + infinitivas? Kada rinktis kurią konstrukciją?

- Jei sakinio subjektas pagrindinėje dalyje ir priklausomoje dalyje yra tas pats asmuo, dažnai vartojame infinitivą (dažnai su "di" arba be jo):
- Ti consiglio di studiare. — Patariu tau mokytis. (Subjektas: „tu“ nurodytas)
- Spero di riuscire. — Tikiuosi, kad pavyks. (Subjektas sutampa: aš)

- Jei subjektai skiriasi, naudojamas che + konjunktivas:
- Ti consiglio che tu studi di più. — Patariu, kad tu mokytumeisi daugiau. (Skirtingi akcentai: šis žodžių junginys su "che" labiau pabrėžia papildomą prieskonį arba kai "consigliare" vartojamas be tiesioginio objektinio įvardžio: "Consiglio che ...")

Pavyzdžiai:
- Voglio partire. — Noriu išvykti. (infinitivas)
- Voglio che tu parta. — Noriu, kad tu išvyktum. (congiuntivo, skirtingi subjektai)
- Ti consiglio di parlare con lui. — Patariu tau pasikalbėti su juo. (infinitive konstrukcija yra natūralesnė kasdieniame kalbėjime)
- Consiglio che tu parli con lui. — Patariu, kad tu pasikalbėtum su juo. (formalesnė arba kita stilistinė galimybė)

Daug pavyzdžių su paaiškinimais (koncentruota praktika)

1) Voglio che tu venga domani. — Noriu, kad tu ateitum rytoj.
- "Voglio" (dabartis) + "che" + congiuntivo presente "venga" (veiksmas dar neįvyko).

2) Vorrei che tu venissi domani. — Norėčiau, kad tu ateitum rytoj.
- "Vorrei" (kondicionalis, mandagus pageidavimas) + congiuntivo imperfetto "venissi".

3) Desidero che Maria sia felice. — Pageidauju, kad Marija būtų laiminga.
- Noras dėl būsenos → congiuntivo presente "sia".

4) Ti consiglio di studiare ogni giorno. — Patariu tau mokytis kiekvieną dieną.
- Same-subject konstrukcija su "di + infinitive" yra natūrali.

5) Consiglio che tu studi ogni giorno. — Patariu, kad tu mokytumeisi kiekvieną dieną.
- Tas pats patarimas, bet su che + congiuntivu.

6) È importante che tutti partecipino. — Svarbu, kad visi dalyvautų.
- Impersonalus vertinimas + congiuntivo presente "participino".

7) Spero che tu abbia studiato per l'esame. — Tikiuosi, kad tu mokiaisi prieš egzaminą.
- Sakyme norima, jog veiksmas būtų atliktas (praeityje arba iki tam tikro momento) → congiuntivo passato "abbia studiato".

8) Volevo che tu avessi studiato prima dell'esame. — Norėjau, kad būtum pasimokęs prieš egzaminą.
- Pagrindinis veiksmažodis praėjęs (volevo) → congiuntivo trapassato "avessi studiato".

9) È meglio che non lo faccia nessuno. — Geriau, jei niekas to nedarytų.
- "È meglio" + congiuntivo presente (neigiamas): "non lo faccia".

10) Pretendo che mi dica la verità. — Reikalauju, kad jis man pasakytų tiesą.
- Stiprus reikalavimas + congiuntivo presente "dica".

11) Non voglio che tu abbia problemi. — Nenoriu, kad turėtum problemų.
- "Non voglio" + congiuntivo presente "abbia" (veiksmo būsena ar būsimos pasekmės).

12) Mi piacerebbe che loro venissero con noi. — Man patiktų, kad jie ateitų su mumis.
- Kondicionalis + congiuntivo imperfetto (mandagus pageidavimas apie galimą ateitį).

Dažniausios klaidos ir kaip jų vengti

- Nepaisyti konjunktivo reikalavimo po žodžių ir išraiškų, kurios to reikalauja. Pvz., sakyti "Voglio che tu vai" vietoj "Voglio che tu vada" yra klaida. Teisinga: "Voglio che tu vada."

- Neatskirti subjektų: jei subjektai skiriasi, negalima naudoti infinitivo. Pvz., "Voglio Marco andare" yra netaisyklinga. Teisinga: "Voglio che Marco vada."

- Neteisingas laikų pasirinkimas: po "vorrei" ar "mi piacerebbe" įprasta vartoti congiuntivo imperfetto (mandagia forma): "Vorrei che tu venissi." (o ne "Vorrei che tu venga").

- Pamiršti sudėtines formas: norint pasakyti apie įvykį, kuris turėjo įvykti iki kito praeities momento, reikia congiuntivo trapassato: "Volevo che tu avessi finito", o ne "Volevo che tu abbia finito".

- Klaidinanti kalba: daugelyje kasdienių pokalbių vietiniai kalbėtojai gali keisti nuosakas (pvz., vartoti indikatyvą vietoje konjunktivo), tačiau mokantis laikykitės normos (che + konjunktivas) – ypač rašant ar oficialioje kalboje.

Žodynėlis (glosorius): svarbios sąvokos lietuviškai

- Konjunktivas (congiuntivo) — nuosaka, reiškianti nežinomybę, norus, emocijas.
- Che — junginys "kad" (atitinka lietuvišką "kad").
- Infinitivas — bendraties forma (parlare, andare).
- Condizionale (kondicionalis) — mandagūs pageidavimai (vorrei).
- Participio passato — dalyvis (parlato, andato, studiato).
- Ausiliariniai veiksmažodžiai — essere / avere (naudojami sudėtiniuose laikuose).

Santrauka: pagrindiniai punktai, kuriuos reikia prisiminti

- Po veiksmažodžių, reiškiančių norą, prašymą ar patarimą, dažnai seka "che" + konjunktivas.
- Jei subjektai sutampa, dažnai užtenka infinitivo (dažnai su "di"). Jei subjektai skiriasi — naudokite "che" + konjunktivą.
- Pasirinkite laiką pagal laiko ryšį su pagrindiniu veiksmažodžiu: presente/perfetto → congiuntivo presente/passatо; praeitis/kondicionalis → congiuntivo imperfetto/trapassato.
- Atkreipkite dėmesį į dažniausiai nereguliarius veiksmažodžius (essere, avere, andare, fare, dare, stare, sapere, volere, potere, dovere, venire, uscire, bere) ir jų konjunktivo formas.

Sekite pateiktus pavyzdžius, atkreipkite dėmesį į subjektų sutapimą ir laiko ryšius, ir konjunktivas taps natūrali ir taisyklinga jūsų italų kalbos dalimi.