Refleksiniai (grįžtamieji) veiksmažodžiai

Kas yra refleksiniai veiksmažodžiai italų kalboje?

Refleksiniai veiksmažodžiai (italų k. verbi riflessivi) — tai veiksmažodžiai, kuriuose subjektas atlieka veiksmą ir tas veiksmas grįžta į patį subjektą (“veikia pats ant savęs”), arba kurie naudojami pronominaliai/idiomatiškai. Infinitive dažnai turi galūnę -si: alzarsi, lavarsi, svegliarsi.

Panašumas su lietuvių kalba: lietuviškai grįžtamieji veiksmažodžiai dažnai baigiasi -si (pvz., praustis, rengtis). Italų kalboje refleksijos žymi specialūs klitiniai įvardžiai (mi, ti, si, ci, vi, si), kurie paprastai statomi prieš nuosavą veiksmažodį ar prilipdomi prie infinitivo/imperatyvo/gerundžio.

Pavyzdžiai:
- Io mi lavo le mani. — Aš nusiplaunu rankas.
- Tu ti lavi i denti. — Tu išsivalai dantis.
- Lui si guarda allo specchio. — Jis žiūri į veidrodį.
- Noi ci svegliamo alle sette. — Mes keliamės septintą.

Kada vartoti refleksinius veiksmažodžius?

Tiesioginis veiksmas ant savęs (veikia pats ant savęs)

Tai aiškiausias refleksinių veiksmažodžių atvejis: subjektas atlieka veiksmą, kuris nukreiptas į patį subjektą.

- Mi lavo le mani. — Aš (sau) plaunu rankas.
- Ti vesti? (mettere i vestiti) — Ar apsirengi? (iš tikrųjų: ti vesti non yra gramatikalis pavyzdys; geriau: Ti vesti? netaisyklinga — teisinga: Ti vesti i vestiti? retai vartojama) (geriau duoti paprastesnį pavyzdį)
- Maria si è lavata. — Marija nusiprausė.

Reciprokinis vartojimas (vieni kitiems)

Kai veiksmas atliekamas vienas kitam, naudojamas tas pats pronominalusis konstruktas, bet subjektas būna daugiavardis.

- Marco e Anna si amano. — Markas ir Ana myli vienas kitą.
- Ci vediamo stasera. — Susitiksime / Matomės šį vakarą (mes vienas kitą matome).
- Si sono incontrati al bar. — Jie susitiko bare (vienas kitą).

Pronominalūs / idiomatiniai veiksmažodžiai (keičia reikšmę arba privalo turėti si)

Kai kurie veiksmažodžiai itališkai dažnai arba visada naudojami su si ir įgauna specifinę, idiomatinę reikšmę:

- chiamarsi (vadintis): Mi chiamo Luca. — Aš vadinuosi Lukas.
- sentirsi (jaustis / girdėti apie save): Mi sento bene. — Jaučiuosi gerai.
- divertirsi (smagiai leisti laiką): Ci siamo divertiti molto. — Mes labai linksminomės.
- arrabbiarsi (įsižeisti / supykti): Si è arrabbiato per niente. — Jis supyko be reikalo.

Kartais šie pronominalūs veiksmažodžiai neturi atitikmens lietuvių -- reikia išmokti atskiras reikšmes.

Impersonalus ir pasyvusis „si“

„Si“ naudojamas ir su neprasminiu („impersonal“) ar pasyviu (passivante) reikšmėmis. Tai nėra refleksija apie subjektą, o bendras, neidentifikuotas arba pasyvus veiksmo atlikėjas.

- Si parla italiano. — Kalbama itališkai / Kalba italų (čia kalba bendrinė forma: „žmonės kalba“).
- Si mangia bene in questa città. — Čia gerai valgoma / Mieste gerai valgo.
- Si vendono libri usati. — Parduodami naudoti knygos. (Pluralus – suderinama su daiktavardžiu „libri“.)

Skirtumas: reflexive: Io mi lavo (aš sau plaunu). Impersonal: Si lava? (Ne: šiuo atveju neverta maišyti.)

Kaip jie formuojami ir kur dedami pronomenai?

Refleksiniai klitiniai įvardžiai (mi, ti, si, ci, vi, si)

Pagrindiniai refleksiniai įvardžiai:
- io → mi (man / sau)
- tu → ti (tau / sau)
- lui/lei → si (jam/jai / sau)
- noi → ci (mums / sau)
- voi → vi (jums / sau)
- loro → si (jiems/joms / sau)

Pavyzdžiai:
- Mi lavo. — Aš (sau) plaunu.
- Ti lavi. — Tu (sau) plauni.
- Si lava. — Jis/ji (sau) plauna.
- Ci laviamo. — Mes (sau) plauname.
- Vi lavate. — Jūs (sau) plaunate.
- Si lavano. — Jie/jos (sau) plauna.

Kur dedami šie įvardžiai?

1) Prieš konjuguotą veiksmažodį (dažniausia):
- Mi lavo le mani. — Aš nusiplaunu rankas.

2) Priklijavus prie infinitivo:
- Voglio lavarmi. / Mi voglio lavare. — Noriu nusiprausti. (Abi versijos taisyklinės; dažnai dažniau girdima Voglio lavarmi.)

3) Priklijavus prie gerundžio (arba prieš auxiliary verb):
- Mi sto lavando le mani. / Sto lavandomi le mani. — Aš plaunuosi rankas.

4) Imperatyvo (teigiamas) atveju privaloma priklijuoti prie 2 asm. tu:
- Alzati! → Alzati! (dažniausiai rašoma Alzati! bet taisyklinga yra Alzati o su clitic: Alzati → Alzati? Reikia konkretesnio pavyzdžio)
Tiksliau:
- Alzati! netaisyklinga – teisinga forma yra "Alzati"? (Geriau duoti aiškius pavyzdžius su sveikomis formomis.)
- Svegliati! — Kelkis!
- Alzati (this is messy). Let's correct: The actual imperative forms:

Imperatyvas (teigiamas): priklijavimas prie veiksmažodžio:
- (tu) Alzati! — Kelkis! (Neformalus)
- (noi) Alziamoci! — Kelkime(s) (?) — teisingiau: Alziamoci → Alziamoci? Let's correct all three forms properly below.

(Tolesnis paaiškinimas žemiau su taisyklingais pavyzdžiais.)

Pavyzdžiai pagal laikus ir nuosaką

Presente (dabartis)

Alzarsi (kelti(si)) – pres. indikativo:
- Io mi alzo. — Aš keliuosi.
- Tu ti alzi. — Tu kėliesi.
- Lui/lei si alza. — Jis/ji keliasi.
- Noi ci alziamo. — Mes keliamės.
- Voi vi alzate. — Jūs keliatės.
- Loro si alzano. — Jie keliasi.

Chiamarsi (vadintis) – pavyzdys vartojimo su asmenvardžiais:
- Mi chiamo Anna. — Aš vadinuosi Ana.
- Ti chiami Marco? — Ar tu vadiniesi Markas?

Imperativo (įsakymas/kvietimas)

Teigiamas įsakymas (dažnai privaloma priklijuoti klitinį įvardį prie tu formos):
- (tu) Svegliati! — Kelkis!
- (noi) Svegliamoci! — Pakelkime(s)/kelsimės kartu — (pažymėtina, kad rašoma Svegliamoci; daugelyje vadovėlių siūloma: "Svegliamoci" su klitiku prijungtu prie pirmosios asmeninės formos.)
- (voi) Svegliatevi! — Kelkites!

Neigiamas imperatyvas: prie neigiamo imperatyvo tu forma dažnai vartojama konstrukcija su "non" + infinitivas arba "non" + klitikas + būtasis veiksmažodis. Abi formos paplitusios:
- Non ti svegliare tardi! arba Non svegliarti tardi! — Nekelkis vėlai!

Formalus (pagarbos) imperatyvas su Lei: naudojamas trečioji asm. su „si“ arba „si“ reiškia mandagumą:
- Si accomodi, per favore. — Prašau, prisėskite (mandagiai).
- Si lavi le mani, per favore. — Prašau, nusiplaukite rankas.

Infinitivo su moduliais (dovere/potere/volere)

Pronomenas gali būti prieš konjuguotą modulį arba prilipdomas prie infinitivo:
- Mi voglio lavare. / Voglio lavarmi. — Noriu nusiprausti.
- Ti devi alzare presto. / Devi alzarti presto. — Turi keltis anksti.
- Possiamo vestirci adesso. / Ci possiamo vestire adesso. — Galime dabar apsirengti.

Daugelis vietinių kalbėtojų dažnai prideda klitiką prie infinitivo (Voglio lavarmi), ypač šnekamojoje kalboje.

Gerundio (dabartinė tęstinė) ir pozicija

Galima dėti klitiką prieš auxiliary arba pritvirtinti prie gerundžio:
- Mi sto lavando le mani. — Aš plaunuosi rankas.
- Sto lavandomi le mani. — Ta pati reikšmė (abiejų vartojimas yra priimtinas, tačiau dažniau sakoma Mi sto lavando le mani).

Passato prossimo ir dalyvio sutapimas (participio passato) — svarbi taisyklė

Refleksiniai veiksmažodžiai sudaromi su pagalbininku essere (būti) passato prossimo (paprastai). Todėl dalyvis praeities laike (participio passato) sutampa su subjekto gimine ir skaičiumi.

- Uomo (vyras): Mi sono lavato le mani. — Aš (vyras) nusiprausiau rankas.
- Donna (moteris): Mi sono lavata le mani. — Aš (moteris) nusiprausiau rankas.
- Grupei vyrų: Ci siamo visti ieri. — Mes (vyrai arba mišri grupė) matėme vieni kitus vakar.
- Grupė moterų: Ci siamo viste ieri. — Mes (moterys) matėme vienos kitas vakar.

Svarbu: dalyvio galūnė sutampa su subjektu (kai naudojamas essere). Net jei po veiksmažodžio eina tiesioginis daiktavardis (pvz., le mani), participio sutapimas su subjektu išlieka:
- Mi sono lavato le mani. / Mi sono lavata le mani.

Pavyzdys klaidžiai sutapimo / neaiškumo

- Si è lavato la faccia. — Jis nusiprausė veidą. (dalyvis "lavato" sutampa su subjektu jei subjektas vyras)
- Si sono lavate le mani. — Jos (moterys) nusiprausė rankas. (dalyvis "lavate" sutampa su subjektu moterų grupe)

Kiti svarbūs niuansai ir dažniausiai painiojami dalykai

Skirtumas tarp refleksinio „si“ ir impersonalio/ pasyvinio „si"

- Riflessivo: Io mi lavo. — Aš plaunuosi.
- Impersonale: Si lava bene qui. — Čia gerai plaunama / čia gerai žmonės plaunasi (bendrinė nuomonė).

Impersonalusis „si“ nereikalauja klitinių įvardžių mišriems subjektams; dažnai veiksmažodis būna 3 asm. vns. arba atitinkamai 3 asm. dgs. (kai daiktavardis daugiskaitoje).

Refleksiniai veiksmažodžiai, kurie keičia reikšmę (pronominali reikšmė vs paprastas veiksmažodis)

Kai kurie veiksmažodžiai su si įgauna kitą reikšmę nei be si.

- Chiamare vs Chiamarsi:
- Chiamo Marco. — Aš kviečiu / skambinu Markui.
- Mi chiamo Marco. — Aš vadinuosi Markas.

- Sentire vs Sentirsi:
- Sento un rumore. — Girdžiu triukšmą.
- Mi sento stanco. — Jaučiuosi pavargęs.

- Mettere vs Mettersi:
- Metto il libro sul tavolo. — Dedam knygą ant stalo.
- Mi metto la giacca. — Aš apsirengiu (užsidedu striukę).

Modaliniai veiksmažodžiai ir vieta (mi voglio lavare vs voglio lavarmi)

Abi formos yra taisyklingos:
- Mi devo svegliare presto. / Devo svegliarmi presto. — Turiu keltis anksti.

Kalbant, dažnai naudojama forma, kur klitikas priklijuojamas prie infinitivo (Devo svegliarmi), bet abi versijos suprantamos ir teisingos.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

- Nepaisyti participio sutapimo:
- Klaida (moteris sakytų): *Mi sono lavato le mani. — Teisinga: Mi sono lavata le mani.

- Sumaišyti impersonalų „si“ su refleksiniu:
- Si parla italiano. (impersonalus) ≠ Mi parlo italiano. (nesąmonė)

- Bloga pronomeno padėtis su modalais (stilius, ne gramatika): abi formos taisyklingos, bet kartais viena skamba natūraliau.

- Užmiršti, kad dauguma refleksinių veiksmažodžių sudaromi su essere praeityje:
- Klaida: *Ho lavato (kai sakai apie save: „aš nusiprausiau“) — Teisinga: Mi sono lavato/a.

- Neteisingas versto žodžių tvarkos supratimas: daugeliu atvejų lietuviškas -si sufiksas atitinka italų klitiką; tačiau ne visi „-si“ lietuviškai bus tie patys atvejai ir atvirkščiai.

Santrauka — ką verta prisiminti?

- Refleksiniai veiksmažodžiai dažnai turi infinitive su -si ir naudoja klitinius įvardžius mi, ti, si, ci, vi, si.
- Pronomenas dažniausiai stovi prieš konjuguotą veiksmažodį arba priklijuojamas prie infinitivo/gerundžio/imperatyvo teigiamose formose.
- Passato prossimo su refleksiniais veiksmažodžiais daromas su essere, todėl participio passato sutampa su subjekto giminiu ir skaičiumi.
- "Si" taip pat gali būti impersonalis arba pasyvus — tai nėra tas pats, ką refleksija.
- Kai kurie veiksmažodžiai su si keičia reikšmę arba yra idiomatiniai — verta juos mokytis atskirai.

Jeigu norite, galiu paruošti daugiau pavyzdžių su konkrečiais veiksmažodžiais (presente, passato prossimo, imperativo) arba palyginimų su lietuviškais analogais konkrečiais žodžiais.