Savininiai įvardžiai (mój, twój, jego, jej ir kt.) + daiktavardis

Kas tai yra?
Savininiai įvardžiai (pol. zaimki dzierżawcze) rodo, kam priklauso ar su kuo susijęs daiktas: „mano“, „tavo“, „jo“, „jos“, „mūsų“ ir pan. Polų kalboje tai dažnai yra žodžiai kaip mój, twój, jego, jej, nasz, wasz, ich, swój. Jie veikia panašiai kaip būdvardžiai ir dažnai stovi prieš daiktavardį: moja książka – „mano knyga“.

Kada juos naudoti?

[*]Kai norime pasakyti, kam priklauso daiktas: To jest mój dom. – „Tai mano namas.“
[*]Kai apibūdinti santykį (šeimos ryšį, dalį kūno ir pan.): moja mama, jego brat.
[*]Kai įvardis stovi vietoje viso daiktavardžio (predikative): Ta książka jest moja. – „Ši knyga yra mano.“

Pagrindinis principas: derinimas su daiktavardžiu
Savininiai įvardžiai, kurie kinta (mój, twój, nasz, wasz, swój), sutampa su daiktavardžiu lytimi (rodzaj), skaičiumi ir linksniu. Pvz.:

[*]mój dom (vyr. g.) – „mano namas“
[*]moja książka (mot. g.) – „mano knyga“
[*]moje okno (net. g.) – „mano langas“

Tuo tarpu nesikeičiančios formos – jego, jej, ich – lieka tokios pačios nepriklausomai nuo daiktavardžio formos: jego dom, jej książka, ich samochody.

1. I grupė – kintantys (adjektyviniai):

[*]mój (mano)

• nom. sg.: mój (m), moja (f), moje (n)


• nom. pl.: moi (masc. personal), moje (ne-personal)


• gen.: mojego / mojej / mojego


• acc.: mojego (vyr. gyv., t. y. akuz. gyvūn./žmog.), mój (vyr. be gyv.), moją (mot.), moje (n)


• instr.: moim / moją / moim

2. II grupė – nekintančios formos (invariabilios):

[*]jego – „jo (his)“ (niekada nekeičia formos): jego dom, widzę jego dom
[*]jej – „jos (her)“ (invariabilia): jej książka, daj jej książkę
[*]ich – „jų (their)“ (invariabilia): ich samochody, nie znam ich planu

Kaip atpažinti, kada naudoti kurią formą?

[*]Jei sakinio subjektas yra pirmas ar antras asmuo (aš / tu), naudokite mój / twój ir jų atitinkamas formas.
[*]Jei subjektas yra trečiasis asmuo ir norite pasakyti, kad daiktas priklauso tam pačiam trečiajam asmeniui (refleksyviai), naudokite swój.
[*]Jei kalbate apie trečiąjį asmenį ir nebereikia refleksijos (tiesiog „jo“, „jos“, „jų“), naudokite jego / jej / ich.

Refleksinis „swój“ – kada būtina?
Poliškai labai svarbu atskirti jego/jej/ich nuo swój/swojego.

[*]swój reiškia „savo“ – t. y. nuosavybė priklauso tam pačiam subjektui, apie kurį kalbama:

• Ania kocha swojego psa. – „Ania myli savo šunį (savo, t. y. Anios šunį).“

[*]jego/jej reiškia „jo/jos“ (kito asmens):

• Ania kocha jego psa. – „Ania myli jo šunį (kito žmogaus šunį).“

Netinkamas jų vartojimas – labai dažna klaida.

Keletas naudingų pavyzdžių (lenkų → lietuvių):

[*]Mój dom jest duży. – Mano namas yra didelis.
[*]Moja książka leży na stole. – Mano knyga guli ant stalo.
[*]Moje okno jest otwarte. – Mano langas atidarytas.
[*]Moi przyjaciele mieszkają w Polsce. – Mano draugai gyvena Lenkijoje.
[*]Moje samochody stoją na ulicy. – Mano automobiliai stovi gatvėje.
[*]Widzę mojego brata. – Matau savo/ mano brolį. (akuzatyvas, vyriška g. gyv.)
[*]Nie ma mojego brata. – Nėra mano brolio. (kilmininkas)
[*]Jadę z moim przyjacielem, rozmawialiśmy długo. – Važiuodami su mano draugu kalbėjome ilgai. (instrumentalis)
[*]Czy to jest twój długopis? – Ar tai tavo rašiklis?
[*]Twoi przyjaciele są mili. – Tavo draugai yra malonūs. (pl. masc. personal: twoi)
[*]To jest jego dom. – Tai yra jo namas.
[*]Widzę jej kota. – Matau jos katę.
[*]To jest nasz samochód. – Tai mūsų automobilis.
[*]Wasi rodzice są w domu. – Jūsų tėvai yra namie. (wasi – pl. masc. personal)
[*]To jest ich problem. – Tai jų problema.
[*]Ta książka jest moja. – Ši knyga yra mano. (įvardis vietoje daiktavardžio)
[*]Jan zobaczył swojego brata. – Jonas pamatė savo brolį.
[*]Jan zobaczył jego brata. – Jonas pamatė jo brolį (kito žmogaus brolį).

Dažniausios klaidos ir kaip jų vengti

[*]Nesuderinta lytis/skaičius: rašyti „mój mama“ – neteisinga. Turi būti moja mama. (Mot. g. – „moja“.)
[*]Nepanaudoti „swój“, kai subjektas yra tas pats asmuo: sakyti Jan kocha jego żonę (kai turima omenyje Jan’o žmona) sukels klaidą; reikia Jan kocha swoją żonę.
[*]Nežinojimas apie akuzatyvo skirtumus (gyv./negyv.): „Widzę mój pies“ – neteisinga; teisingai Widzę mojego psa (vyr. g., gyv.). Tuo tarpu su inanimatais: Widzę mój stół yra teisinga.
[*]Nesuvokiama, kad jego/jej/ich nekeitžia formos: nekorektiška bandyti rašyti *jeją/jejś/… – vietoj to naudokite jej.
[*]Formalaus „jūsų“ vartojimo painiava: mandagioji forma gali būti Pan(i) / Pański(-a) arba naudojamas kreipinys su genityvu (Pana książka – „Jūsų (mandagiai) knyga“). Tai kitoks žodžių vartojimas nei twój/wasz.

Trumpas žodynėlis (glosarijus)

[*]lytis (rodzaj) – gramatinė lytis: vyriška (męski), moteriška (żeński), neutra (nijaki).
[*]skaičius – vienaskaita arba daugiskaita.
[*]linksnis – gramatinis linksnis (vardininkas, kilmininkas, galininkas ir kt.).
[*]adjektyviniai savininiai – keičiasi kaip būdvardžiai (mój, twój, nasz, wasz, swój).
[*]invariabilūs savininiai – nekinta (jego, jej, ich).
[*]refleksinis savininis – swój, reiškia „savo“ (tas pats subjektas).

Pabaigai – trumpos taisyklės, kurias verta prisiminti

[*]1) Prisimink: mój/twój/nasz/wasz/swój kinta pagal daiktavardį (lytis, skaičius, linksnis).
[*]2) jego/jej/ich niekeičia formos.
[*]3) Naudok swój, kai nuosavybė priklauso pačiam sakinio subjektui (refleksyvus atvejis).
[*]4) Atkreipk dėmesį į akuzatyvą – su gyvais asmenimis daiktavardis (ir turintis būdvardį) gali imti kilmininko galūnes.
[*]5) Mokykis formų per pavyzdžius: dažnai pasikartojant jos įsimena greičiau nei teorija.

Jei norite, galiu parašyti trumpą lentelę (visi linksniai) vienam pasirinktam savininiam įvardžiui (pvz., mój) arba parengti sąrašą dažniausiai naudojamų sakinių su vertimais – pritaikysiu pagal jūsų lygį.